Read searchable representations alongside their source PDFs. The text below preserves PDF page divisions. Some pages required machine OCR, which has not been fully verified; always check the visible scan before quoting. Personal contact and identity lines are omitted where identified. The original document remains the source.
Master catalogue · Documentary timeline · Citation guidance
Letters to the Mayor of Vilnius — 1 November and 10 May 2015
Open original public PDF. 2 PDF pages. Embedded PDF text extracted; no OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 --- Grant Arthur Gochin November 1, 2015. Vilniaus Merui Remigijui Šimašiui Konstitucijos Pr. 3 09601 Vilnius LITHUANIA Mere R. Šimašiau, I refer my letter of May 10, 2015. (Copy attached). The plaque honoring Jonas Noreika was erected without city permits, and is therefore illegal. I request that this illegal item be ordered removed by the City of Vilnius in compliance with city law. Noreika was responsible for the Ghetto’ization of my relatives in the Siauliai district, and if not directly the murderer of my cousins, he was at minimum, complicit in their murder. He ordered the plunder of my family’s assets and their distribution. It is a stain on the honor of Vilnius that there are any honors for this man. If Lithuania does not have the moral courage to take down these honors for reasons of truth and justice, I request that these honors be removed for reason of legal compliance with city regulations. Yours sincerely. Grant Gochin. --- PDF page 2 --- Grant Arthur Gochin 2015 m. gegužės 10 d. Vilniaus Merui Remigijui Šimašiui Konstitucijos Pr. 3 09601 Vilnius LITHUANIA Mere R. Šimašiau, Esu Lietuvos pilietis, kilęs iš Šiaulių apskrities. Tuomet, kai vyko Holokaustas, dalis mano giminaičių buvo nužudyti vadovaujantis įsakymais, pasirašytais Jono Noreikos (Generolo Vėtros). Aleksandras Pakalniškis aprašė kai kuriuos Jono Noreikos darbus. Pridedu nuorodą: http://defendinghistory.com/posthumous-remaking-of-a-holocaust-perpetrator-in-lithuania-why- is-jonas-noreika-a-national-hero-by-evaldas-balciunas/31531 Tvirtai galima teigti, kad Noreika -- ypač turint galvoje jo vaidmenį Holokausto metu -- nebuvo joks karo herojus ar didvyris, bet paprasčiausias karo nusikaltėlis. Nepaisant to, jo vardu yra vadinamos Vilniaus gatvės, ant Genocido aukų muziejaus sienos kabinamos jo garbės lentos, jo vardu pavadinta mokykla. Pagarbiai prašau ištirti ar tinkama buvo pagerbti Noreikos atminimą bei iš naujo įvertinti, kaip tie pagarbos ženklai veikia Vilniaus ir Lietuvos nacionalinį įvaizdį. Pagarbiai jūsų, Grant Gochin.
Heritage complaint — 30 May 2017, Lithuanian and English
Open original public PDF. 6 PDF pages. Machine OCR on PDF pages 4, 5, 6.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
Vilnius district administrative court
Declarant: Grant Arthur Gochin
Declarant's lawyer: Rokas Rudzinskas
Institution which is the subject of the complaint: The Cultural Heritage Department of the Ministry of
Culture
Complaint
For refusal to perform actions
2017-05-30, Vilnius
I. Factual circumstances
The Declarant asked the Department to assess the impact which the memorial plaque to Jonas Noreika
has on the facade and portico of the building, protected as a landmark, at Zygimantas 1, and should
there be any violation, to instruct the maintainer of the building and/or the owner of the plaque (the
City of Vilnius) to remove the plaque.
On 2017-01-09, the Department replied to the Declarant, that the Department's mandate does not
include the evaluation of the merits of concrete individuals, and that (in the opinion of the Department)
the plaque does not diminish any valuable qualities of the building, and thus not having determined any
violation would not impose any demand upon the owner to take down the plaque.
The Declarant once again approached the Department and indicated that the issue is not an evaluation
of Jonas Noreika's person nor merits, but an evaluation of whether the plaque is compatible with the
facade of the Radvila residential building and whether this plaque does not mar the image of the facade
of the protected building. The Declarant provided reasoned arguments and historical evidence - photos
of the building, and noted that, in essence, Jonas Noreika was not in any way related to the building nor
to the activity of the Library of the Academy of Sciences.
On 2017-04-05, the Department informed the Declarant, that it would not consider the request a
second time. In a brief letter it indicated that per the Public Administration Law, Article 23, the
Declarant had not provided any new evidence, allowing the earlier decision to be challenged, and also
indicated that, in agreement with the Department's 2012 review, the condition of the facade and
portico is good, and that grounds the conclusion, that the plaque has not worsened the condition of the
facade.
It is not possible to agree with such a decision of the Department. From the answers provided to the
Declarant, it can be seen that the Department did not conduct an evaluation of the circumstances and
evidence indicated in the Declaration, and provided the Declarant with unreasoned answers.
In the 2017-04-05 document, which is the subject of this complaint, the Department unjustifiably
invokes Article 23 and the supposed consideration of the case in its earlier decision. It should be noted
that the Declarant provided new reasoned arguments and evidence which constitute serious grounds to
doubt the soundness of the decision on 2017-01-09, however, the Department did not consider them
(for the arguments, see the appended declarations). In the opinion of the Declarant, the Department's
--- PDF page 2 ---
refusal to conduct the requested evaluation of the circumstances and to assign an administrative
mandate is unjustified and illegal, and therefore there are grounds to satisfy the Declarant's complaint
and to oblige the Department to take action.
II. Illegal actions by the Cultural Heritage Department
Article 257 (Assessment of evidence) of ATPK (The Codex of Violations of Administrative Law)
determines that the Organ (the official) assesses evidence with regard to their own inner belief, based
on an all around, complete and objective consideration of all of the circumstances of the case, relying on
the law and legal awareness.
Article 286 (The content of the decision in a case of violation of administrative law) determines that in
the Decision there needs to be: the name of the organ (or official) who made the decision; the date of
the consideration of the case; information about the person, whose case is considered; information
about others person relevant to the case; and *the expounding of the circumstances established in the
case and a reasoned evaluation of them*.
The court is alerted to the fact that on 2004-01-29 the previous version of the law Nr.IX-199538 was
ammended with the addition of the words "and a reasoned evaluation of them". Thus the legislator
with this ammendment emphasized that in the decision the circumstances established in considering
the case must not simply be expounded, but must also come with reasoned evaluations, that is, the
decisions in a case of violation of administrative law must be suitably reasoned.
The Supreme Administrative Court of Lithuania has more than once alerted the courts to the necessity
of suitably grounding their decisions: "An institution, considering an administrative case, must abide by
the requirements of APTK Article 257 and compile the sum of evidence, upon which grounds is asserted
or rejected, as regards the illegal act, the circumstances, evidence, relevant in assessing a penalty, as
relate to the violator's person. The courts are alerted to the fact that the decision is recognized as sound
only if the conclusions are made upon having comprehensively, thoroughly and objectively considered
and evaluated all of the factual circumstances important to the case." "it is necessary to ground the
conclusions made by the courts on the basis of the entirety of the assembled evidence".
"In determining the significant factual circumstances of the case there must be evaluated the
sufficiency, thoroughness, relevance, consistency and logicalness of the assembled evidence, the
reliability of their sources and other important circumstances. The evaluation of the evidence is also
grounded in a subjective factor - the inner belief which is not a prejudicial conviction, conjecture or
intuition, buta conclusion based on evidence made upon consideration of the significant facts, having
explored the various possibilities and having evaluated the entirety of the evidence in the case. Also in a
judgement regarding process (in the part giving the reasons) there must be presented the circumstances
given in the case, the evidence by which the conclusions of the case are grounded, the arguments by
which the court relies on one set of evidence but reject another set of evidence, and so on. It is
obligatory not just to list the evidence, but to reveal their content, showing their significance as
evidence, and also to precisely analyze their relations amongst themselves."
The Department, in making the decision, by which it refuses to start an administrative procedure, did
not provide reasoned arguments and the grounds for its refusal. In the decision there is also a lack of an
evaluation of the evidence provided by the Declarant, as is required by ATPK, Article 257. The
arguments of the Department's decision are formal and unjustified. The evaluation of the condition of
--- PDF page 3 ---
the building's facade and portico, which was conducted in 2012 in revising the building's valuable
qualities, does not serve as grounds for asserting that the plaque does not worsen the qualities of the
protected building. It is to be noted that the evaluation was conducted as part of a mass procedure,
that is, in 2012, in updating the registry of heritage objects, the Department evaluated not one, but
many buildings. It should be noted that only the physical condition of the building was evaluated, and
not the aesthetic appearance. In the opinion of the Declarant, the plaque is not compatible with the
building's history nor its valuable qualities, and also has no association to educational activity, the
Academy of Sciences, the Radvila family or to the lawyer Vrublevskis, who founded this library with his
funds.
Considering what has been expounded and based on ABTĮ articles... and ATPK articles... we ask the
respected Court:
1. To obligate the Cultural Heritage Department of the Ministry of Culture to start an administrative
procedure and conduct an investigation, evaluating what kind of impact the plaque for Jonas Noreika
has upon the facade and portico of the protected building at Zygimantas 1, Vilnius. Upon determining
any violation, to instruct the maintainer of the building and/or the owner of the plaque (the City of
Vilnius) to take down the plaque from the cultural heritage object.
The case will be conducted through lawyer Rokas Rudzinskas. Please send correspondence intended for
the Client to: the office of lawyer Rokas Rudzinskas, ...
APPENDED:
1. A copy of the receipt of the court fee.
2. A copy of the contract for representation.
3. Copies of the Declarant's requests with annexes.
4. Copies of the Department's replies.
Respectfully,
Lawyer Rokas Rudzinskas
--- PDF page 4 ---
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Zygimanty g. 2, Vilnius
PareiSkéjas:
Grant Arthur Gochin
Jungtinés Amerikos Valstijos
PareiSkéjo atstovas (adresas korespondencijai):
Advokatas Rokas Rudzinskas
A. Mickevidiaus g. 14-2, LT-08119 Vilnius
tel.: 8 614 88303, el. Pastas: rokas@rlaw.It
SkundZiama institucija:
Kultiros paveldo departamentas prie Kultiiros ministerijos
Kodas:188692688
Adresas: Snipiskiy g. 3, Vilnius
SKUNDAS
Dél atsisakymo atlikti veiksmus
2017-05-30, Vilnius
I. Faktinés aplinkybés
Parei8kéjas kreipési j Kultiiros paveldo departamenta prie Kultiros ministerijos (toliau -
Departamentas) su praSymu atlikti administracine procediira ir jvertinti kokiq jtaka saugomam
pastato Zygimanty g. 1, Vilnius fasadui ir portikui daro memorialiné granito lenta Jonui Noreikai,
jrengta ant pastato fasado; Nustatius pazZeidima suraSyti administracinj nurodyma_pastato
Zygimanty g. 1, Vilnius valdytojui ir /arba memorialinés lentos savininkui Vilniaus m.
savivaldybei, jpareigojantj nukabinti memorialing lenta nuo kultiiros vertybiy objekto.
Departamentas Pareidkéjui pateiké 2017-01-09 datuota atsakymg, kuriame nurodé, kad
Departamento kompetencija neapima konkreéiy asmeny nuopelny valstybingumui vertinimo ir
nurodé, kad (Departamento nuomone) memorialiné lenta nepazeidZia vertingyjy pastato savybiy,
todél nenustatius pazeidimo neteiks reikalavimo savininkui (Vilniaus miesto savivaldybei) del
memorialinés lentos nukabinimo.
PareiSkéjas pakartotinai kreipési j Departamenta ir nurodé, kad ginéo esmé yra ne Jono Noreikos
asmenybés ir nuopelny vertinimas, 0 jvertinimas ar gin¢éo memorialiné lenta yra suderinama su
Radvily rezidencijos pastato fasadu ir ar Si lenta nedarko saugomo pastato fasado jvaizdzio.
Reikalavimui pagristi parei8kéjas pateiké motyvuotus argumentus ir istorinius jrodymus - pastato
fotografijas, nurodé, kad Jonas Noreika i§ esmés néra niekaip susijgs nei su rimy pastatu nei su
patia Moksly akademijos bibliotekos veikla.
Departamentas 2017-04-05 datuotu raStu informavo pareiSkéjg, kad pakartotinai praSymo
nenagrinés. Glaustame rate nurodé, kad pagal VieSojo administravimo jstatymo 23 str. parei’kejas
nepateiké naujy duomenn, leidzianégiy ginéyti ankstesnj sprendimg taip pat nurodé, kad sutinkamai
su 2012 m. Departamento patikrinimo aktu - fasado ir portiko biklé yra gera, 0 tai suponuoja
i8vada, kad memorialiné lenta nepablogino fasado biiklés.
--- PDF page 5 ---
Su tokiu Departamento sprendimu sutikti negalima. I8 pareiskéjui pateikty atsakymy matyti, kad
Departamentas neatliko pareiSkime nurodyty aplinkybiy ir jrodymy vertinimo, o pareiSkéjui pateike
nemotyvuotus atsakymus.
Skundziamame 2017-04-05 ra8te Departamentas nepagrjstai remiasi VieSojo administravimo
jstatymo 23 str. ir tariamu bylos i8nagrinéjimu ankstesniu sprendimu. PaZymeétina, kad parei’kejas
pateiké naujus motyvuotus argumentus ir jrodymus, kurie sudaro rimtq pagrindg suabejoti 2017-01-
09 sprendimo pagristumu, ta¢iau Departamento jie nebuvo vertinti (argumentus Zr. pridedamuose
pareixkimuose). Parei8kéjo nuomone, Departamento atsisakymas atlikti pra’omq aplinkybiy
ivertinimg ir skirti administracinj jpareigojima yra nepagrjstas ir neteis¢tas, todél yra pagrindas
tenkinti parei8kéjo skunda ir jpareigoti Departament atlikti veiksmus.
II. Neteiséti Kultiros paveldo departamento veiksmai
ATPK 257 str. ({rodymy jvertinimas) nustato, kad Organas (pareigiinas) jvertina jrodymus pagal
vidinj savo jsitikinima, pagrista visapusisku, pilnutiniu ir objektyviu visy bylos aplinkybiy viseto
iSnagrinéjimu, vadovaudamasis jstatymu ir teisine sgmone.
ATPK 286 str. (Nutarimo administracinio teisés pazeidimo byloje turinys) nustato, kad Nutarime
turi biti: nutarimg priémusio organo (pareigiino) pavadinimas; bylos nagrinéjimo data; Zinios apie
asmenj, kurio byla nagrinéjama; Zinios apie kitus, byloje dalyvaujanéius asmenis; bylos nagrinéjimo
metu nustatyty aplinkybiy isdéstymas ir motyvuotas jy jvertinimas.
Atkreiptinas teismy démesys j tai, kad 2004 m. sausio 29 d. jstatymu Nr. IX- 199538 ankstesné Sios
teisés normos redakcija buvo papildyta zodziais ,,ir motyvuotas jy jivertinimas. Taigi jstatymy
leidéjas Siuo pakeitimu akcentavo, kad nutarime bylos nagrinéjimo metu nustatytos aplinkybés turi
biti ne tik i&déstomos, bet ir motyvuotai jvertinamos, t. y. nutarimai administracinio teisés
pazeidimo byloje turi biti tinkamai motyvuojami.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartqa atkreipes teismy demesj j bitinybe
nutarimus tinkamai motyvuoti: ,,Institucija, nagrinéjanti administracing byla, privalo vykdyti ATPK
257 straipsnio reikalavimus ir surinkti visumq jrodymy, kuriy pagrindu konstatuojamos arba
paneigiamos neteisétos veikos aplinkybés, jrodymus, reik8mingus skiriant nuobauda, lieciancius
pazeidéjo asmenj. Atkreiptinas teismy démesys j tai, kad nutarimas pripaZjstamas pagristu tik tada,
jei i8vados padarytos visapusiSkai, iSsamiai ir objektyviai iStyrus ir jvertinus visas bylai svarbias
faktines aplinkybes*'; ,.biitina teismy daromas i8vadas pagristi byloje surinkty jrodymy visuma‘*.
“Nustatant reik8mingas faktines bylos aplinkybes turi biti jvertintas surinkty jrodymy
pakankamumas, iSsamumas, lietiamumas, nuoseklumas, logiskumas, jy Saltiniy patikimumas ir
kitos svarbios aplinkybés. Jrodymy vertinimas grindziamas ir subjektyviu faktoriumi — vidiniu
isitikinimu, kuris yra ne i8ankstinis jsitikinimas, spéjimas ar nuojauta, 0 jrodymais pagrista iSvada,
padaryta iSnagrinéjus reikSmingus faktus, i8tyrus galimas versijas ir jvertinus byloje esanciy
jirodymy visuma. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi biti nurodytos
nustatytos bylos aplinkybés, jrodymai, kuriais grindZiamos teismo iSvados, argumentai, dél kuriy
teismas vienais jrodymais remiasi, o kitus jrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik i8vardinti jrodymus,
bet ir atskleisti jy turinj, nurodant jrodomaja jy reiksme, o taip pat preciziSkai iSanalizuoti jy santyk}
tarpusavyje”>.
' Administraciniy teismy praktika 1. P. 305.
* Administraciniy teismy praktika 1. P. 314
* panevézio apygardos teismas 2015-03-25 nutartis byloje ATP-184-719/2015
--- PDF page 6 ---
Departamentas priimdamas sprendimg, kuriuo atsisakoma pradeti administracine procediira
nepateiké pagrjsty argumenty ir savo atsisakymo motyvy. Sprendime taip pat pasigendama
parei8kéjo pateikty jrodymy vertinimo, kaip to reikalauja ATPK 257 str. Departamento sprendimy
argumentai yra formaliis ir nepagristi. Pastato fasado ir portiko stovio jvertinimas, kuris buvo
atliktas tikslinant pastato vertingasias savybes 2012 m., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad
memorialiné lenta neblogina saugomo pastato savybiy. Pazymétina, kad vertinimas buvo atliktas
masiniu biidy, t-y. 2012 m. tikslinant paveldo objekty registra Departamentas vertino ne viena, 0
daugybe pastaty. Atkreiptinas démesys, kad vertinama buvo tik fiziné saugomy pastato daliy biklé
o ne jy estetiné i&vaizda. Pareiskéjo nuomone, memorialiné lenta yra nesuderinama su pastato
istorija ir vertingomis savybémis, taip pat neturi jokiy sasajy su Svietimo veikla, Moksly akademija,
Radvily gimine ar advokatu Vrublevskiu, kuris Sig bibliotekg savo léSomis jkiiré.
Atsizvelgiant j i8déstyta ir vadovaujantis ABT] 5, 6, 17, 23, 47 str. ir ATPK 257, 286 str. gerbiamo
Teismo praSome:
1. [pareigoti Kultiiros paveldo departamenta prie Kultiros ministerijos pradéeti administracing
procedirg ir atlikti tyrima, jvertinant kokig jtakq saugomam pastato Zygimanty g. 1, Vilnius
fasadui ir portikui daro memorialiné granito lenta Jonui Noreikai, jrengta ant pastato fasado;
Nustatius pazeidima surayti administracinj nurodyma pastato Zygimanty g. 1, Vilnius
valdytojui ir /arba memorialinés lentos savininkui Vilniaus m. savivaldybei, jpareigojantj
nukabinti memorialing lenta nuo kultiiros vertybiy objekto.
Byla bus vedama per advokata Rokq Rudzinskg. Korespondencija skirta Klientui praSome siysti
adresu: advokato Roko Rudzinsko kontora, A. Mickevitiaus g. 14-2, Vilnius.
PRIDEDAMA:
1. Zyminio mokeséio kvito nuoraSas;
2. Atstovavimo sutarties nuoraSas;
3. PareiSkéjo praSymy nuora§Sai su priedais;
4. Departamento atsakymy nuora§Sai.
4
/|
Pagarbiai / pa
Advokatas Rokas Rudzinskas
Heritage Department court record — 2017
Open original public PDF. 8 PDF pages. Machine OCR on PDF pages 3, 4, 5, 6.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
Administracinė byla Nr. eI-3995-281/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01918-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 55.2.; 43.3.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, susipažinusi su
pareiškėjo Granto Arthuro Gochino (Grant Arthur Gochin) skundu,
n u s t a t ė:
pareiškėjas Grantas Arthuras Gochinas teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP 2017-06-
08 pateikė skundą, prašydamas: 1) įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos
pradėti administracinę procedūrą ir atlikti tyrimą, įvertinant kokią įtaką saugomam pastato Žygimantų g.
1, Vilnius fasadui ir portikui daro memorialinė granito lenta Jonui Noreikai, įrengta ant pastato fasado;
2) nustačius pažeidimą surašyti administracinį nurodymą pastato Žygimantų g. 1, Vilnius valdytojui
ir/arba memorialinės lentos savininkui Vilniaus m. savivaldybei, įpareigojantį nukabinti memorialinę
lentą nuo kultūros vertybių objekto.
Paduotas skundas atitinka ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ,
redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-07-01) reikalavimus.
Teismas pažymi, kad skundo reikalavimas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai.
Skundo reikalavimai turi būti formuluojami pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas (panaikinti skundžiamą
aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar
įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai
įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; priteisti atlyginti žalą, atsiradusią
dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo
remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų
abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas 2017-03-07 prašymu
kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas pradėti administracinę procedūrą ir įvertinti kokią
įtaką saugomam pastato fasadui ir portikui daro memorialinė granito lenta įrengta ant pastato bei,
nustačius pažeidimą, surašyti administracinį nurodymą pastato ir/arba memorialinės lentos savininkui.
Atsakovas 2017-04-05 raštu Nr. (11.13.)2-794 pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė, argumentuojant, kad
jis yra pakartotinis. Taigi pareiškėjas, siekdamas įpareigoti Kultūros paveldo departamentą atlikti
prašomus veiksmus, turėtų formuluoti skundo reikalavimą Kultūros paveldo departamento 2017-04-05
rašto Nr. (11.13.)2-794 atžvilgiu, t. y. prašyti jį panaikinti ir išnagrinėti klausimą iš esmės.
ABTĮ 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal
ABTĮ 18 str. 1 d. nuostatas, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio
Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems
--- PDF page 2 ---
teismams. ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p. įtvirtina, kad pareiškėjas skunde turi nurodyti aplinkybės, kuriomis
grindžia savo reikalavimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, turėtų
nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias jo suinteresuotumą ginčo objektu. Taip pat, pareiškėjas
formuluodamas skundo reikalavimą turėtų konkrečiai nurodyti ar jis siekia panaikinti Kultūros paveldo
departamento 2017-04-05 raštą Nr. (11.13.)2-794, ar vis dėlto kelią ginčą dėl administracinės procedūros
bei administracinio nurodymo surašymo. Teismas akcentuoja, kad ginčai kylantys iš administracinių
teisės pažeidimų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
Pagal ABTĮ 29 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam
teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės
akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pažymėtina, kad pareiškėjas tikslindamas skundo reikalavimą ir prašydamas panaikinti Kultūros paveldo
departamento 2017-04-05 raštą Nr. (11.13.)2-794, patikslintame skunde turėtų nurodyti jo gavimo datą
ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pvz., voką ar elektroninio laiško kopiją).
Pagal ABTĮ 30 str. 1 d., pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo
terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme
atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.
(ABTĮ 30 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu skundo padavimo terminas dėl Kultūros paveldo
departamento 2017-04-05 rašto Nr. (11.13.)2-794 panaikinimo yra praleistas, pareiškėjui išaiškintina
teisė prašyti terminą atnaujinti nurodant svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikiant tai
patvirtinančius įrodymus.
Teismas pastebi, kad pareiškėjo skundą pasirašė advokatas Rokas Rudzinskas. ABTĮ 47 str. 4 d. 1
p. nustato, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai. Advokato įgaliojimai
patvirtinami advokato su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu (ABTĮ 47 str. 6 d.). Atsižvelgiant
į tai, kad pagal ABTĮ rašytinio įgaliojimo neužtenka advokato įgaliojimams patvirtinti, pareiškėjas
įpareigojamas pateikti teisinių paslaugų sutartį ar jos išrašą, kuris patvirtintų, kad advokatui Rokui
Rudzinskui yra suteikti įgaliojimai pareiškėjo vardu pateikti teismui dokumentus bei šiuos dokumentus
pasirašyti.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.,
n u t a r ė:
nustatyti pareiškėjui Grantui Arthurui Gochinui (Grant Arthur Gochin) terminą iki 2017-07-03
pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
Nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas
pareiškėjui.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėja
Mefodija Povilaitienė
--- PDF page 3 ---
Administraciné byla Nr. eAS-680-502/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01918-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. rugpjiitio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiséjy kolegija, susidedanti i8 teiséjy Artiiro
Drigoto (praneséjas), Dalios ViSinskienés (kolegijos pirmininké) ir Virginijos Volskienés, teismo
posédyje apeliacine ra3ytinio proceso tvarka i8nagrinéjo parei8kéjo Granto Arthuro Gochino (Grant
Arthur Gochin) atskirajj skundg dél Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d.
nutarties administracinéje byloje pagal parei8kéjo Granto Arthuro Gochino skundq atsakovui
Kultiros paveldo departamentui prie Kultiros ministerijos dél sprendimo panaikinimo ir
jpareigojimo atlikti veiksmus.
Teiséjy kolegija
nustaté:
I.
Parei8kéjas Grantas Arthuras Gochinas (toliau — ir parei8kéjas) su skundu, kurj patikslino,
kreipési j teismq pra’ydamas panaikinti Kultiiros paveldo departamento (toliau — ir Departamentas)
2017 m. balandZio $ d. ra8tq Nr. (11.13) 2-794 ir jpareigoti Departamentg atlikti administracing
procediirg pagal pareiSkéjo 2016 m. gruodzio 9 d. ir 2017 m. kovo 7 d. pareiSkimus ir byloje priimti
nutarima, vadovaujantis taisyklémis, numatytomis Nekilnojamo kultiiros paveldo apsaugos
jstatyme, tyrimo metu jvertinant, kokiq jtaka saugomam pastato, esantio adresu: Zygimanty g. 1,
Vilnius, fasadui ir portikui daro memorialiné granito lenta Jonui Noreikai, jrengta ant pastato
fasado.
Il.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi pareiSkéjo skunda
laiké nepaduotu.
Teismas nurodé, kad pagal Administraciniy byly teisenos jstatymo (toliau — ir ABT])
33 straipsnio 1 dalj, jeigu skundas neatitinka ABT] 9, 24, 25 ir 35 straipsniy reikalavimy, nutartimi
nustatomas terminas trikumams paialinti. Jeigu per teismo nustatytg terming skundo trikumai
nepaSalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teiséjo nutartimi grqZinamas pareiSkéjui.
Teismas pazyméjo, kad pareiSkéjo 2017 m. birZelio 7 d. paduotas skundas atitiko ne visus
ABT] reikalavimus, todél Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birZelio 15 d.
nutartimi nustaté parei8kéjui terming skundo trikumams paialinti. Parei8kéjas 2017 m. liepos 3 d.
pateiké patikslintg skunda, tatiau visy nustatyty trikumy nepaialino, pareiskéjui 2017 m. birzelio
15 d. nutartimi buvo i8ai8kinta teisé praSyti atnaujinti terming ginéijamam Kultiros paveldo
--- PDF page 4 ---
2
departamento 2017 m. balandzio 5 d. ra8tui Nr. (11.13) 2-794 apskysti, tatiau pareiskéjas
patikslintu skundu nepateiké pra’ymo atnaujinti praleistg apskundimo terming. AtsiZvelgiant j tai,
teismas parei8kéjo skundas laiké nepaduotu.
I.
Parei8kéjas pateiké atskirajj skundg, kuriame praSo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartj ir priimti pareiSkéejo 2017 m. liepos 3 d.
patikslinta skundq.
Parei8kéjas atskirajame skunde nurodo, kad per teismo nustatytq terming pateike patikslinta
skunda, kuriame ai8kiai suformulavo skundo reikalavima, nurodé papildomas aplinkybes ir pateike
papildomus dokumentus. Teismas nepagristai netaike ABT] 29 straipsnio 2 dalies, kadangi tais
atvejais, kai yra skundZiamas institucijos neveikimas ar atsisakymas atlikti veiksmus, taikytinas
dviejy ménesiy terminas skundui paduoti. Pareikéjo atstovas, 2017 m. balandZio 10 d. gavgs
Departamento ra8tq suZinojo, kad administracing procediirg atsisakyta pradéti, todél, parei8kéjo
teigimu, nuo Sios datos pradedamas skaidiuoti 2 ménesiy terminas paduoti skundg. Skirtingai nei
nurodo teismas, skundas buvo paduotas 2017 m. birzelio 7 d. PareiSkéjas atskirajame skunde
nurodo, kad patikslintas skundas atitinka ABT] reikalavimus, o terminas skundui paduoti néra
praleistas. Pra8ymo atnaujinti terming kartu su skundu padavimas suponuoty pareiskéjo
pripazinima, kad terminas yra praleistas, ta¢iau jis néra praleistas, todél teikti prasymq ji atnaujinti
yra teisi8kai nekorekti3ka.
Pareiskéjo nuomone, Departamento 2017 m. balandZio 5 d. ra8tas néra individualus aktas,
kadangi juo nesukuriamos individualios teisés ir pareigos, juo informuojama, kad pagal pateiktq
pareiskimq administraciné procediira nebus pradéta. Parei8kejo teigimu, jis skundZia institucijos
neveikima ir pra8o jpareigoti jq atlikti veiksmus, todél ABT] 29 straipsnio 1 dalis taikyta
nepagrjstai.
Teiséjy kolegija
konstatuoja:
Iv.
Parei8kéjas atskiruoju skundu skundZia Vilniaus apygardos administracinio teismo
2017 m. liepos 3 d. nutartj, kuria pirmosios instancijos teismas parei8kéjo skundg laike nepaduotu
parei8kéjui_nepaSalinus teismo 2017 m. birzelio 15 d. nutartyje nustatyty trikumy (ABTI
33 straipsnio 1 dalis).
Visy pirma, teiséjy kolegija pazymi, kad jstatymy leidéjas, detalizuodamas Konstitucijos
31 straipsnyje jtvirtinta asmens, kurio konstitucinés teisés ir laisvés yra pazeidziamos, teis¢ kreiptis
j teisma, Sios teisés realizavimg administraciniy gindy srityje jtvirtino Administraciniy byly teisenos
jstatymo (toliau — ir ABT]) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas
subjektas turi teise jstatymy nustatyta tvarka kreiptis j teisma, kad baty apginta pazeista ar
ginvijamajo teisé arba jstatymy saugomas interesas. Nors teisminés gynybos universalumo ir
prieinamumo principas rei8kia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesa, turi teise
kreiptis j teisma, tatiau teisé kreiptis j teismg turi biti jgyvendinama laikantis tam tikry procesiniy
reikalavimy. Ai8kindamas minetas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau —
ir LVAT) savo praktikoje ne kartg akcentavo, kad skundo, atitinkan¢tio ABT] nustatytus
reikalavimus, pateikimas yra bitina sqlyga teismui teisingai i&spr¢sti skundo priémimo klausimq
(x, pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartj administracinéje byloje Nr. AS**!.86/2009).
Akcentuotina, kad skundo (praSymo) priémimo stadijoje vertinama tik formali skundo (praSymo)
atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABT], ir néra
--- PDF page 5 ---
3
sprendziama deél pareikSty reikalavimy pagrjstumo ir teisétumo (Zr., pvz., LVAT 2010m.
rugséjo 6 d. nutartj administracinéje byloje Nr. AS®?*-460/2010).
Teismas, vertindamas, kad parei8kéjo skundas neatitinka ABT] reikalavimy, nutartimi
nustaté terming skundo triikumams paSalinti, o parei8kéjui nepaSalinus trakumy — parei8kéjo skundq
laiké nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dé] trikumy paSalinimo néra skundZiama atskiruoju
skundu, todél joje padaryty iSvady teisétumas ir pagristumas yra tikrinamas nagrinéjant atskirajj
skundg del teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundq nepaduotu, nepaSalinus teismo nustatyty
skundo trikumy.
ABT] 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> Jeigu skundas (pra8ymas, pareiSkimas)
neatitinka Sio jstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatyty reikalavimu,
nutartimi nustatomas terminas trikumams paalinti. Jeigu per teismo nustatytq terming trikumai
pagalinami, skundas (praSymas, pareiSkimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieng.
Jeigu per teismo nustatytqg terming trikumai nepaSalinami, skundas (pra3ymas, pareiSkimas)
laikomas nepaduotu ir teiséjo nutartimi grazinamas pareiSkéjui. Dél nutarties graZinti skunda
(praSyma, pareiskima) pareiSkéjui gali biti paduodamas atskirasis skundas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trikumy Salinimo
institutu skundo priémimo klausimq nagrinéjantis teismas turi teise pasinaudoti tada, kai skundo
turinio bei formos neatitikimai ABT] reikalavimams trukdo pradéti administracinés bylos teiseng.
Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trikumai ir nustatomas terminas jiems paéSalinti, taip
pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trikumai nebuvo padalinti, turi biti aiSkios,
t. y. teismas turi nurodyti, kokiy reikalavimy neatitinka skundas bei kodél ir kaip Sie trikumai
trukdo priimti skundg ir pradéti administracinés bylos teiseng, taip pat paaiskinti parei3kéjui, kaip
Siuos trikumus pafalinti, kad pareiSkéjas galéty tinkamai jgyvendinti savo teise j gynyba (pvz.,
LVAT 2011 m. rugséjo 23 d. nutartis administracinéje byloje Nr. AS**°-496/2011; 2011 m.
lapkrigio 5 d. nutartis administracinéje byloje Nr. AS°5-580/2011; 2011 m. gruodzio 30 d. nutartis
administracinéje byloje Nr. AS*°?-845/201 1).
Byloje nustatyta, kad pareiSkéjas skunde teismui praSé jpareigoti Kultiros paveldo
departamentg prie Kultiiros ministerijos pradéti administracine procediira ir atlikti tyrima, jvertinant
kokig jtaka saugomam pastato Zygimanty g. 1, Vilniuje fasadui ir portikui daro memorialiné granito
lenta Jonui Noreikai, jrengta ant pastato fasado. Nustacius pazeidima, sura8yti administracinj
nurodymg pastato Zygimanty g. 1, Vilniuje valdytojui ir / ar memorialinés lentos savininkui
Vilniaus miesto savivaldybei, jpareigojantj nukabinti memorialing lenta nuo kultiros vertybiy
objekto.
Teismas 2017 m. birZelio 15 d. nutartimi nustaté parei$kéjui terming iki 2017 m. liepos 3 d.
pagalinti skundo trikumus, t. y. suformuluoti reikalavima Kultiiros paveldo departamento 2017 m.
balandZio 5 d. ra3to Nr. (11.13.)2-794 atzvilgiu, nurodyti Sio raSto gavimo data ir pateikti tai
patvirtinandius jrodymus, o jeigu terminas skundui dél Sio raSto paduoti yra praleistas, pateikti
pra’ymga §j terming atnaujinti nurodant termino praleidimo prieZastis. Taip pat pateikti advokato
R. Rudzinsko jgaliojimus, suteikiantius teise pasiraSyti uz parei8kéjg ir pateikti teismui
dokumentus.
Pareiskéjas, vykdydamas teismo 2017 m. birzZelio 15 d. nutartj, 2017 m. liepos 3 d. pateiké
teismui patikslintg skunda, kuriame suformulavo reikalavima panaikinti Kultiiros paveldo
departamento 2017 m. balandZio 5 d. ra8tq Nr. (11.13) 2-794 ir jpareigoti Departament atlikti
administracine procediirg pagal parei3kéjo 2016 m. gruodzio 9 d. ir 2017 m. kovo 7 d. pareikimus
ir byloje priimti nutarimg, vadovaujantis taisyklemis, numatytomis Nekilnojamo kultiiros paveldo
apsaugos jstatyme, tyrimo metu jvertinant, kokig jtaka saugomam pastato Zygimanty g. 1, Vilnius,
fasadui ir portikui daro memorialiné granito lenta Jonui Noreikai, jrengta ant pastato fasado. Taip
pat pateiké su advokatu sudaryta teisiniy paslaugy sutartj bei jgaliojimg. Dél termino skundui
paduoti nurodé, kad 2017 m. kovo 7 d. raStu pakartotinai kreipési | Departamentg, kuris 2017 m.
balandzio 5 d. ratu, kurj pareiSkéjas paSto dézutéje rado 2017 m. balandZio 10 d., informavo, jog
administraciné procediira pagal parei8kéjo raStq nebus pradéta, todél ABT] 29 straipsnio 2 dalyje
nustatytas 2. ménesiy terminas skundui paduoti turéty biti skaiziuojamas biitent nuo Sios datos.
--- PDF page 6 ---
4
Skundas teismui paduotas 2017 m. birzelio 7 d., todél 2 ménesiy terminas skundui paduoti
nepraleistas.
Teiséjy kolegija, jvertinusi parei8kéjo pateikto patikslinto skundo turinj, nesutinka su
pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad parei8kéjas patikslintame skunde nepaSalino teismo
2017 m. birzelio 15 d. nutartyje nustatyty skundo trikumy, o aplinkybé, kad parei8kéjas nepateiké
pra’ymo atnaujinti termina skundui paduoti, negali biti laikoma skundo trikumu, todeél teismas
neturéjo pagrindo parei8kéjo skundg laikyti nepaduotu ABT] 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu
pagrindu.
ABT] 33 straipsnio 2 dalyje, nustatantioje skundo atsisakymo priimti pagrindus, 9 punkte
nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teis¢jas motyvuota nutarimo atsisako priimti
skunda, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytg skundo padavimo terming ir Sis terminas
neatnaujinamas.
Nagrinéjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spresdamas parei8kéjo patikslinto
skundo priémimo klausima, pirmiausiai turéjo nustatyti, ar skundo padavimo terminas praleistas,
jvertinti parei8kéjo skunde nurodytas aplinkybes dél termino skundui paduoti, o nustates, kad
terminas skundui dél Departamento 2017 m. balandZio 5 d. raSto paduoti yra praleistas, turéjo
atsisakyti priimti skunda ABT] 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Teiséjy kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taiké proceso
teisés normas, todél nepagristai parei8kéjo patikslinta skundq laiké nepaduotu dél to, kad jis
nepateiké praSymo atnaujinti termina skundui paduoti, o parei8kéjo skunde nurodyty aplinkybiy del
termino skundui paduoti nevertino. AtsiZvelgiant j tai, parei8kéjo atskirasis skundas tenkinamas,
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis naikinama ir skundo
priémimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinéti i$ naujo. Vien tik
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui jvertinus reik8mingus faktinius duomenis, kurie
nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme sprendZiant pareiskéjo skundo priémimo
klausima, biity pazeista proceso Salies teisé j apeliacija.
Teiséjy kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos
jstatymo 154 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Parei8kéjo Granto Arthuro Gochino (Grant Arthur Gochin) atskirajj skundq tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartj panaikinti ir
pareiSkéjo skundo priémimo klausimg graZinti pirmosios instancijos teismui nagrinéti i$ naujo.
Nutartis neskundZiama.
Teiséjai ‘Artiras Drigotas
alia Visinskiené
Li Sy Soe
ie Virginija Volskiené
--- PDF page 7 ---
Administracinė byla Nr. eI-3995-281/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01918-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 55.2.; 43.5.9
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, spręsdama pareiškėjo
Granto Arthuro Gochino (Grant Arthur Gochin) skundo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas Grantas Arthuras Gochinas teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP 2017-
06-07 pateikė skundą, kurį 2017-07-03 patikslino, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo
departamento 2017-04-05 raštą Nr. (11.13) 2-794 ir įpareigoti departamentą atlikti administracinę
procedūrą pagal G.A.Gochin 2016-12-09 ir 2017-03-07 pareiškimus ir byloje priimti nutarimą,
vadovaujantis taisyklėmis, numatytomis Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, tyrimo
metu įvertinant kokią įtaką saugomam pastato Žygimantų g. 1, Vilnius, fasadui ir portikui daro
memorialinė granito lenta Jonui Noreikai, įrengta ant pastato fasado.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-07-03 nutartimi pareiškėjo skundą laikė
nepaduotu. Pareiškėjas 2017-07-10 atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-07-03 nutartį.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2017-08-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-
680-502/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-07-03 nutartį panaikino ir grąžino
pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant
į Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2017-08-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-
680-502/2017 pateiktą išaiškinimą, iš naujo spręstinas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas.
Skundą priimti atsisakytina.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas
(prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo
arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo
terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra
aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis
laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės sutrukdžiusios laiku
kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-
2/2012).
Pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde teismui nurodė, jog ginčijamas Kultūros paveldo
departamento 2017-04-05 raštas Nr. (11.13) 2-794 pareiškėjui buvo įmestas į pašto dėžutę, pareiškėjo
atstovas korespondenciją pašto dėžutėje rado 2017-04-10. Pareiškėjas teigia, jog jis skundžia
Kultūros paveldo departamento atsisakymą atlikti administracinę procedūrą pagal Nekilnojamo
kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, todėl šiuo atveju taikytinas ABTĮ 29 str. 2 d.
--- PDF page 8 ---
2
nustatytas 2 mėnesių terminas skundui paduoti. Kadangi pareiškėjo atstovas apie aplinkybę, jog
administracinė procedūra nebus pradėta sužinojo tik 2017-04-10, terminas skundui paduoti nėra
praleistas.
Teismas pažymi, jog pareiškėjo paaiškinimai dėl termino skundui paduoti nepraleidimo, negali
būti laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas
dėl svarbių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2017-06-15 nutartimi pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti,
išaiškindamas pareiškėjui jo teisę pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-06-15 nutartyje aiškiai išdėstė savo poziciją dėl
termino praleidimo ir nustatė pareiškėjui terminą pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti,
tačiau pareiškėjas prašymo teismui neteikė, nurodydamas, kad termino skundui paduoti nepraleido.
Akcentuotina, kad skundu bei patikslintu skundu pareiškėjas formuluoja reikalavimą panaikinti
Kultūros paveldo departamento 2017-04-05 raštą Nr. (11.13) 2-794 ir įpareigoti departamentą atlikti
administracinę procedūrą pagal G.A.Gochin 2016-12-09 ir 2017-03-07 pareiškimus ir byloje priimti
nutarimą, vadovaujantis taisyklėmis, numatytomis Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme,
tyrimo metu įvertinant kokią įtaką saugomam pastato Žygimantų g. 1, Vilnius, fasadui ir portikui daro
memorialinė granito lenta Jonui Noreikai, įrengta ant pastato fasado. Todėl šiuo atveju taikytina ABTĮ
29 str. 1 d., nustatanti, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam
teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus
teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai
dienos. Kadangi skundžiamam Kultūros paveldo departamento 2017-04-05 raštui Nr. (11.13) 2-794
nėra nustatyta atskiro apskundimo termino, jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo
paskelbimo ar gavimo dienos. Kadangi ginčijamą raštą, kaip nurodo pareiškėjas, jis gavo 2017-04-
10, skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2017-05-10. Pastebėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo
nurodyta ABTĮ 29 str. 2 d. netaikytina, nes pareiškėjas skundžia ne Kultūros paveldo departamento
neveikimą, o ginčiją Kultūros paveldo 2017-04-05 raštą Nr. (11.13) 2-794, prašydamas jį panaikinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, advokato
Roko Rudzinsko. Todėl pareiškėjo atstovas, kuriam taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir
protingumo reikalavimai, turėjo ir galėjo numatyti, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, o
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-06-15 nutartyje pateikto išaiškinimo pagrindu,
pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių
įrodymų, pagrindžiančių, jog terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių,
nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, tai liudija pareiškėjo apsisprendimą elgtis priešingu būdu nei
nustato teisės aktai.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjo
skundą atsisakytina priimti, nes skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis
terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Pareiškėjo atstovas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 38 straipsnio
1 dalies 3 punktą, atsisakius priimti skundą, žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant
į tai, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjo atstovo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis, jam grąžintinas.
Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 9 p., teisėja
n u t a r ė:
atsisakyti priimti Granto Arthuro Gochino (Grant Arthur Gochin) skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Grąžinti pareiškėjo atstovui Rokui Rudzinskui sumokėtą 22,50 € žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
Mefodija Povilaitienė
Civil appeal — 17 June 2020, Lithuanian
Open original public PDF. 4 PDF pages. Embedded PDF text extracted; no OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
1
Vilniaus apygardos teismas
teikiama per Vilniaus miesto apylinkės teismą
Ieškovas:
Grant Arthur Gochin
Adresas:
Jungtinės Amerikos Valstijos
Ieškovo atstovas (adresas korespondencijai):
Advokatas Rokas Rudzinskas
A. Mickevičiaus g. 14-2, LT-08119 Vilnius
tel.: 8 614 88303, el. paštas: rokas@rlaw.lt
Atsakovas:
BĮ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Adresas: Didžioji g. 17/1, Vilnius
ATSKIRASIS SKUNDAS
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties
Civilinėje byloje Nr. e2-21120-936/2020
2020 m. birželio 17 d.
Vilnius
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas teismą pripažinti neteisėtomis atsakovo parengtas
ir paviešintas publikacijas (istorines pažymas) dėl politinės organizacijos “Lietuvos aktyvistų
fronto“ Žemaitijos vado Jono Noreikos veiklos, remiantis tuo, kad publikacijos pažeidžia Lietuvos
pasirašytas tarptautines sutartis, Niurnbergo tribonolo statutą, Lietuvos Konstituciją, Visuomenės
informavimo įstatymą ir Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teismo praktiką. Publikacijos yra
neobjektyvios, neišsamios, nutylinčios dokumentus ir aplinkybes liudijančius šio asmens
kolaboravimąsi su nacių režimų, dalyvavimą Lietuvos nacionalistų partijos veikloje, vadovavimą
Lietuvos aktyvistų fronto padaliniams, kurie dalyvavo Žemaitijoje vykdant nusikaltimus
žmoniškumui - žydų tautybės asmenų persekiojimą, jų turto grobstymą ir galutinį sunaikinimą.
Ieškinio argumentams pagrįsti ieškovas remiasi Lietuvos archyvuose saugomais istoriniais
dokumentais, liudininkų parodymais ir garbių Lietuvos istorikų V.Šepečio, A.Nikžentaičio,
T.Venclovos išsakytomis įžvalgomis, taip pat tarptautinės istorikų Komisijos narių Sauliaus
Sužiedėlio, Šarūno Liekio, Christoph Dieckmann, Dina Porat išvadomis.
Ieškovas nurodė, kad atsakovo vadovės, turinčios chemijos mokslo išsilavinimą ir jos darbuotojo,
turinčio geologo išsilavinimą parengtos ir pasirašytos istorinės pažymos, žeidžia ieškovo asmenį,
kurio artimieji žuvo Jono Noreikos valdomame regione, jo parašu įkurtame ir asmeniškai
administruotame Žagarės gete. Dėl tokių viešų publikacijų, kuriose yra neigiamas asmens
prisidėjimas ir dalyvavimas Holokauste, ieškovas patiria neigiamus emocinius išgyvenimus. Dėl
kartotinių atsakovo viešų pasisakymų ieškovo asmens atžvilgiu, jis jaučiasi įžeistas ir pažemintas.
--- PDF page 2 ---
2
Atsakovas bekompromisiškai atsisakydamas paviešinti žinomus faktus ir dangstydamas Jono
Noreikos prisidėjimo prie Holokausto mastą, neigia šio asmens vykdytus karo nusikaltimus.
Ieškovas prašo teismą įvertinus teikiamus dokumentus ir ieškinio argumentus, atsižvelgiant į
istorikų nuomones, panaikinti publikacijas (istorines išvadas) iš viešos prieigos, tokiu būdu
pašalinant moralinę žalą sukuriančius veiksnius, tokiu būdu atlyginant ieškovo orumui padarytą
žalą ir atitaisant neteisėtais atsakovo veiksmais sukeltus emocinius sukrėtimus.
Teismas nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad ieškinio argumentai tėra ieškovo
nuomonė, kad atsakovo veiksmai nesukelia ieškovui teisinių padarinių, kad teismas nėra
tinkamas forumas tokio pobūdžio ginčams, o bylos nagrinėjimas pagal pateiktą ieškinį būtų
beprasmiškas.
Su teismo nutartimi nesutinkame. Nutartis yra priimta neįvertinus bylos dokumentų ir
reikalavimo esmės. Teismas neįsigilinęs į reikalavimo turinį ir bylos medžiagą, jos
nenagrinėdamas ir neaptardamas atsisakė priimti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pažymėtina, kad kartotiniai atsakovo (biudžetinės įstaigos) vieši pasisakymai, kad ieškovas,
kvestionuodamas skundžiamas publikacijas (istorines pažymas) galimai pažeidžia Konstitucija ir
Baudžiamajį kodeksą, tikrovės neatitinkantys pasisakymai, kad “Vilniaus apygardos administracinis
teismas pripažino skundžiamas publikacijas moksliškomis”, tiesiogiai žeidžia ieškovą ir žemina jo
asmenį. Atsakovas viešai neigdamas ir menkindamas Jono Noreikos prisidėjimą prie Holokausto
Žemaitijoje, tarptautinėje teisėje apibrėžtus genocido veiksmus interpretuodamas savitai, pagal
“visiškai nekaltas” ir “reabilituotas” stereotipus, sukuria ieškovui neigiamus emocinius
išgyvenimus. Atsakovas neigia Jono Noreikos prisidėjimą prie ieškovo giminės tragiškos žūties
Papilėje (Šiaulių apskritis) ir Žagarėje (Jono Noreikos įkurtas ir administruotas getas). Veiksmai
yra atliekami šiurkščiu ir užgauliu tonu. Neteisėti atsakovo veiksmai yra tiesiogiai susiję su
ieškovui daroma moraline žala, tai yra tvirtas pagrindas reikalauti teisminės pažeistų interesų
gynybos.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ”“nusikaltimų prieš žmoniją neigimas yra
<...> viena stipriausių žydų rasinio menkinimo formų ir neapykantos skatinimo formų”
(Garaudy v Prancūzija, bylos Nr. 65831/01, sprendimas priimtas 2003 birželio 24).
Tai yra “Žeminantis išpuolis prieš visą žydų bendruomenę ir kiekvieną jos narį atskirai” (X v
Vokietijos Federacinė Respublika 1982 para 198)
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, vadovaujantis Konvencijos 17 str. atsisakoma
nagrinėti pareiškėjų skundus dėl teismų sprendimų, kuriuose pareiškėjai buvo apkaltinti Holokausto
neigimu. Toks teismo požiūris liudija susirūpinimą Holokausto neigimu sukeliamomis pasekmėmis.
Veiksmai apimantys neapykantos kalbas nuolat skelbiami, kaip nesaugomi Konvencijos.
Teismas sprendimuose atkartoja savo pastovią poziciją, kad nusikaltimų žmogiškumui neigimas,
tokių kaip Holokaustas, prieštarauja pamatinėms Konvencijos vertybėms ir demokratijos
vertybėms, t.y. taikai ir teisingumui (žiūrėti EŽTT Lehideux and Isorni v. Prancūzija, Didžioji
kolegija, Bylos Nr. 24662/94, sprendimas priimtas 1998 m. rugsėjo 23; Garaudy v Prancūzija,
bylos Nr. 65831/01, sprendimas priimtas 2003 birželio 24).’
--- PDF page 3 ---
3
Lietuvos Aukščiausio Teismo jurisprudencijoje yra aiškiai įtvirtinta Holokausto neigimo apibrėžtis
“Nusikaltimų žmoniškumui neigimas turi būti nepagrįstas jokiais istoriniais dokumentais arba, nors
ir pagrįstas, tie istoriniai dokumentai yra toks pat istorijos falsifikavimas. Šių nusikaltimų istorinio
vertinimo pakeitimas, nepagrindžiant to tyrimais, faktais, nėra laikomas asmens išraiškos laive,
tokie veiksmai yra persekiojamai baudžiamąja tvarka. Prie nusikaltimų žmogiškumui neigimo
prisikiriami pritarimas Lietuvoje vykdytam Holokaustui, sovietiniam genocidui, Lietuvos gyventojų
žudynėms, trėmimams ir kitoms represijoms<...> taip pat jų neigimas ar menkinimas”.1
Jokie šaltiniai, kuriuose nesutinkama ar abejojama nustatytais faktais, neprivalo būti tiriami. Tokio
pobūdžio byloje esminę reikšmę turi tik tai, ar nukrypstantis nuo visuotinai pripažinto vertinimo
kitoks tų įvykių vertinimas gali būti pripažintas grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu arba viešąją
tvarką sutrikdžiusiu agresijos, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų viešu neigimu ar šiurkščiu
menkinimu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-
102/2013).
Prieštaraujantis, užgaulus ir įžeidžiantis dokumentuotų faktų interpretavimas ir menkinimas yra
Holokausto neigimas. Šios aplinkybės (neteisėti veiksmai) turi būti nustatinėjamos bylos
nagrinėjimo iš esmės metu. Tai nėra istoriniai debatai. Pagal Teismų įstatymo 1 str. Teisingumą
Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, todėl nėra kito forumo teisingumui atkurti.
“Lietuvos teisės sistemoje teismų tiesiogiai taikomo 1945 m. Niurnbergo tarptautinio karinio
tribunolo statuto 8 straipsnyje nustatyta, kad karo nusikaltimą, nusikaltimą taikai ar
žmoniškumui padaręs asmuo, vykdęs vyriausybės ar karinio viršininko įsakymą,
neatleidžiamas nuo atsakomybės. Šią nuostatą įtvirtina ir 1950 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės
teisės komisijos patvirtintų Tarptautinės teisės principų IV principas, pagal kurį asmuo, vykdęs
vyriausybės ar karinio viršininko įsakymą, neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu jis iš tikrųjų
turėjo moralinio pasirinkimo galimybę. <...> Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje
suformuluotas nuostatas, <...> net eilinis karys, esantis sudėtingoje situacijoje dėl politinio režimo,
negali aklai paklusti įsakymams, akivaizdžiai pažeidžiantiems fundamentalias žmogaus teises;
be to, vertinant jo galimybes pasirinkti teisėtą elgesio variantą svarbus ir kaltininko savanoriškas
įstojimas į tarnybą, kurioje jis žinomai gali būti įpareigotas vykdyti būtent tokį (aiškiai neteisėtą)
įsakymą (Didžiosios kolegijos 2001 m. kovo 22 d. sprendimas byloje K.-H. W. prieš Vokietiją,
peticijos Nr. 37201/97)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-
976/2016).
Atsakovo publikacijos įvykius ir faktus interpretuoja priešingai 1945 m. Niurnbergo tarptautinio
karinio tribunolo statuto 8 straipsnio principams, jo tiesioginio taikymo ir aiškinimo praktikai
Lietuvos teismuose. Tai yra pažeidimo esmė.
Ieškinyje išdėstyti argumentai nėra asmeninė ieškovo nuomonė. Argumentai paremti archyviniais
dokumentais, dokumentuotais liudijimais ir garbių istorikų nuomonėmis. Atsakovo publikacijos
Holokausto tema taip pat nėra nuomonė, kuriai taikoma EŽTT Konvencijos 10 str. spaudos laisvės
apsauga. Atsakovo publikacijos netik pažeidžia esminius Visuomenės informavimo įstatymo
principus, tačiau pamina svarbiausias EŽTT saugomas vertybes - teisingumą ir taiką.
1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 170² ir 284(1) straipsniais įstatymo projekto aiškinamasis
raštas
--- PDF page 4 ---
4
Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patiriamų nemalonių emocinių išgyvenimų bei viešo
pažeminimo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Pažeidimas yra tęstinis veiksmas, kadangi
publikacijos yra internete viešoje prieigoje. Civilinis kodeksas nenumato, kad moralinė žala gali
būti atlygintina kitu būdu - ne pinigais, tačiau “Vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam
tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai,
nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. <...> Teismai, vykdydami teisingumą,
ginčui išspręsti privalo tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio
2 dalį, užpildyti teisės spragas ad hoc ir taikyti teisę (be kita ko, naudojantis teisės analogija,
taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia
Konstituciją)”. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2011 m. vasario 28
d.nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011)
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti asmens teisę į jam padarytos materialinės ir
moralinės žalos atlyginimą, įpareigoja įstatymų leidėją nustatyti pakankamas tos teisės
įgyvendinimo priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d.,
2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).
Pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Įstatymų
leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai
situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo
(Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas).
Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisingumo principą negali būti tokio teisinio
reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas susiklostyti tokioms situacijoms, kad asmenų patirta
žala, be kita ko, dėl genocido, negalėtų būti teisingai atlyginta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
išplėstinės kolegijos 2011 m. vasario 28 d.nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011).
Atsakovo daroma žala negali būti įvertinta pinigais. Negalima tokia situacija, kad sumokėjus
piniginę kompensaciją, viešoje prieigoje liktų Holokaustą neigiančios publikacijos, teisinančios
asmenį žinomai prisidėjusį prie ieškovo artimų žūties Papilėje ir Žagarėje. Dėl šios priežasties
ieškovo prašomas neteisėtų publikacijų panaikinimas yra tinkamas žalos atlyginimo būdas,
saugomas aukščiausiame Lietuvos Respublikos įstatyme.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir teismų praktiką ieškovas prašo teismą:
-
Panaikinti Vilniaus misto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir ieškinio priėmimo
klausimą grąžinti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.
Grant Arthur Gochin atstovas
Advokatas Rokas Rudzinskas
Further searchable material
Citizenship cover letter, 22 December 2013 — English text. The catalogue and timeline provide searchable descriptions and identifiers for additional records.
Additional court, institutional and citizenship text
Added 3 October 2026. Original-language text and English translations are labelled separately. Embedded text extraction can contain layout and character errors; check the PDF before quotation. These representations omit identified personal identity and contact details.
- LGGRTC Noreika memorandum — October 2015 — Lithuanian
- Seimas Ombudsman response — 14 March 2017 — English translation
- Cultural Heritage correspondence — March 2017 — English
- Seimas Ombudsman complaint — 31 October 2017 — English
- Presidential complaint — 14 November 2017 — English
- Škirpa submission — 15 May 2018 — Lithuanian
- Noreika court appeal — 24 April 2019 — Lithuanian
- Supreme Administrative Court letter — 2 February 2020 — English
- LGGRTC Noreika memorandum — October 2015, English version — English translation
- LGGRTC response No. 14R-82 — 11 October 2018 — English translation
- LGGRTC Noreika memorandum — 17 December 2019 — English translation
- LGGRTC Brazaitis response — 22 December 2020 — Lithuanian
- LGGRTC Noreika response — 11 February 2020 — Lithuanian
- Seimas Human Rights Committee meeting extract — 30 March 2022 — Lithuanian
- Noreika court complaint — 10 August 2018 — Lithuanian
- Migration Department citizenship denial — 18 June 2007, English translation — English translation
LGGRTC Noreika memorandum — October 2015
Lithuanian. Source PDF. 7 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
1
JONO NOREIKOS (GENEROLO VĖTROS) VEIKLA NACIŲ OKUPUOTOJE
LIETUVOJE
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) istorikai yra
visapusiškai ištyrę Lietuvos kariuomenės karininko kpt. Jono Noreikos (slap. Generolas Vėtra)
veiklą vokiečių ir sovietinės okupacijų laikotarpiu.
Pirmosios sovietinės okupacijos metais J. Noreikos veikloje ryškūs patriotinės, rezistencinės
veiklos bruožai. Taip teigti leidžia gyvenimo faktai, susiję su jo naryste lietuvių 1940–1941 m.
antisovietiniame pasipriešinimo judėjime, tarnyba lietuvių administracijoje. 1941 m. birželio 22 d.
prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo judėjimo
dalyviai nuo pogrindinės veiklos perėjo prie ginkluoto pasipriešinimo sovietų režimui, kilo 1941 m.
Birželio sukilimas. Susiformavę lietuvių sukilėlių būriai pradėjo kovinius veiksmus prieš
raudonarmiečius, sovietų režimo rėmėjus, siekiant įsitvirtinti apskričių, valsčių centruose dar iki
vokiečių kariuomenės atėjimo. Yra žinių, kad Plungės vls. Mardosų k. J. Noreika organizavo 12
kovotojų grupę. Jo vadovaujami sukilėliai buvo susidūrę su raudonarmiečiais prie Nausodžio
kaimo, ties Liudo Meškausko sodyba, ties Stonaičių tiltu (Lietuvių tautos sukilimas: 1941 m.
birželio 23–28 d., Vilnius, p. 397). 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai inicijavo veiksmus,
siekiančius atkurti iki 1940 m. birželio 15 d. krašte funkcionavusių valdžios įstaigų, policinių
struktūrų, kariuomenės, kitų visuomeninių junginių veiklą.
Atlikti J. Noreikos veiklos vokiečių okupacijos laikotarpiu tyrimai leidžia teigti, kad ji negali
būti vertinama vienareikšmiškai. Žinios apie J. Noreikos veiklą po sukilimo, t. y. 1941 m. birželio
pabaigoje ir liepos mėnesį gan fragmentiškos. Yra duomenų, kad J. Noreika yra dirbęs Plungės
lietuviškoje komendantūroje. Apie tai liudijo po karo teistas Plungės bažnyčios kunigas Povilas
Pukys per 1945 m. rugpjūčio 4 d. apklausą. Jis pasakojo, kad pirmąją okupacijos dieną Plungėje
buvo įsteigta komendantūra, kuriai vadovavo jam nepažįstamas karininkas, turėjęs kapitono laipsnį.
Komendanto pareigas jis ėjęs dvi dienas, po to šias pareigas perėmė karininkas Povilas Alimas
(LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34851/3, l. 15 a.p -16). Taip pat yra žinių, kad J. Noreika 1941 m. liepos
mėn. gyveno Telšiuose. Čia jis vadovavo Telšių aps. LAF organizacijai ir aktyviai dalyvavo
visuomeninėje veikloje. Vadovaudamas vietos aktyvistų štabui, jis prisidėjo prie teisinio
persekiojimo asmenų, kurie 1940–1941 m. bendradarbiavo su sovietų okupaciniu režimu. 1941 m.
--- PDF page 2 ---
2
liepos 30 d. komisija Telšiuose, į kurios sudėtį įėjo aktyvistų vadas kpt. Noreika, Telšių apskrities
viršininkas Ramanauskas, Telšių apygardos saugumo policijos viršininkas Čipkus, kiti asmenys,
priėmė nutarimą skirti Jurgiui Endriuškai tris mėnesius įkalinimo darbo stovykloje (V. Ašmenskas,
Generolas Vėtra, Vilnius, 1997, p. 24; Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944 m., Vilnius, 1973,
d. 2, p. 286).
Apibendrinant galima teigti, kad 1941 m. liepos mėn. kpt. Joną Noreiką siejo tarnybiniai ryšiai
su dvejomis įstaigomis – Telšių LAF organizacija ir Plungės komendantūra.
Esama žinių, kad 1941 m. liepos mėn. Telšių miesto komendantas Svilas ir Telšių apskrities
viršininkas Ramanauskas pakvietė kpt. J. Noreiką į Telšių miesto inteligentų susirinkimą, kuris
įvyko 1941 m. liepos pradžioje Ramanausko kabinete, dalyvaujant apie 30 asmenų. Susirinkime
svarstyta: 1) išlaisvinimo nuo bolševikų šventės rengimas; 2) mitingo rezoliucijos parengimas;
3) mitingo organizavimas pirmąjį liepos sekmadienį (pirmasis sekmadienis buvo 1941 m. liepos
6 d.). Šventei organizuoti išrinktas 12 asmenų komitetas, kurio nariu tapo ir J. Noreika. Jis parengė
rezoliuciją, kuria Telšių gyventojai sveikina prof. J. Ambrazevičiaus vadovaujamą Lietuvos
laikinąją vyriausybę ir reiškia pasitikėjimą ja. Mitinge J. Noreika pasakė kalbą, akcentuodamas
sovietų padarytas skriaudas lietuvių tautai, teigdamas, kad sovietai karą pralaimės, kad Lietuva bus
laisva ir nepriklausoma. Per mitingą buvo perskaitytas rezoliucijos tekstas, mitingo organizatoriai
po rezoliucija surinko apie 300 parašų. Po to rezoliucija buvo nuvežta į Kauną ir įteikta Laikinajai
vyriausybei, t. y. ministrui pirmininkui J. Ambrazevičiui (V. Ašmenskas, Generolas Vėtra, Vilnius,
1997, p. 24–25; LYA, f. K-1, ap. 58, b. 9792/3, t. 1, l. 125–127).
1941 m. liepos pabaigoje lankydamasis Kaune J. Noreika susitiko su buvusiu Lietuvos
kariuomenės pulkininku Šlepečiu, kuris tuo metu buvo Laikinosios vyriausybės vidaus reikalų
ministras. J. Noreika jį pažinojo dar nuo tarnybos Lietuvos kariuomenėje laikų. Ministras pasiūlė
J. Noreikai užimti Šiaulių apskrities viršininko pareigas. Jis sutiko ir Šlepetys tuojau pat pasirašė
įsakymą dėl jo paskyrimo į šias pareigas. Kitą dieną J. Noreika išvyko į Šiaulius ir 1941 m.
rugpjūčio 3 d. perėmė iš Igno Urbaičio apskrities viršininko pareigas (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 9792/3,
t. 1, l. 127–128). Pagal kitus duomenis jis apskrities viršininko pareigas pradėjo eiti nuo rugpjūčio
5 d. (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 1, l. 107).
Nacių režimas nuo pirmųjų okupacijos dienų Lietuvoje pradėjo įgyvendinti dar prieš karą
suplanuotą žydų persekiojimo ir naikinimo politiką. Nuo 1941 m. birželio pabaigos iki rugsėjo
vidurio žydai pirmiausiai buvo izoliuojami, t. y. suvaromi į laikinąsias koncentracijos stovyklas,
mažuosius getus provincijoje, didžiuosius getus Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Po to, t. y. praėjus
kelioms dienoms arba savaitėms, vykdavo izoliuotų žydų naikinimo operacijos. Naciams į žydų
persekiojimą ir naikinimą pavyko įtraukti ir dalį krašto gyventojų, dirbusių civilinėje
--- PDF page 3 ---
3
administracijoje, įvairiose lietuvių policijos tarnybose. Tačiau Centro istorikų atlikti pakartotiniai
išsamūs tyrimai nepatvirtino išeivijos lietuvio, buvusio Telšių apskrities Plungės valsčiaus
gyventojo, dirbusio Plungės komendantūroje, Aleksandro Pakalniškio prisiminimuose pateiktų
teiginių, esą J. Noreika yra buvęs žydų masinio naikinimo operacijų dalyvis. 1941 m. liepos
15–16 d. Telšių aps. Plungės vls. Kaušėnų k. Rudelio atkalnėje (4 km. į šiaurvakarius nuo Plungės,
600 m. nuo Plungės–Kretingos vieškelio) buvo nužudyta apie 1800 žmonių (Masinės žudynės
Lietuvoje (1941–1944 m.), Vilnius, 1973, d. 2, p. 409). Pakalniškis prisiminimuose rašo: „Naktį iš
liepos 12-tos į 13-tą buvo išžudyti Plungės žydai, neišskiriant nė moterų, nė vaikų. Prieš tai jie jau
buvo uždaryti savo maldos namuose, iš kur kiekvieną vakarą buvo vežami grupelėmis į miškus ir
šaudomi. Liepos 12-tą keli iš uždarymo pabėgę trijose vietose padegė miestą. Kai gaisro plėtimasis
buvo sustabdytas, tuojau prasidėjo skerdynės. Vyko visą naktį, iki sekančios dienos, sekmadienio,
pietų. Per sumą buvo užkasti paskutiniai Plungės žydai. Iki tų skerdynių kelias dienas aš dirbau
Plungės komendantūros raštinėje. Komendantu buvo kapitonas Noreika. Buvo ir daugiau lietuvių
karininkų komendantūroje, jų tarpe ir kapitonas Venclauskis iš Juodeikių. Jie buvo paskelbę jaunų
vyrų mobilizaciją Plungės valsčiuje, todėl savo žinioje turėjo nemažą ginkluotų vyrų būrį. Iš
vokiečių kariuomenės Plungėje tada buvo tik du mizernai atrodą kareivėliai. Kai buvo sustabdytas
gaisras, vienas iš tų kareivėlių atėjo į komendantūrą ir, truputį drebėdamas iš susijaudinimo,
paklausė komendantą: – Ką jūs žadate daryti su tais sinagogoje uždarytais žydais? – Aš jau daviau
įsakymą visus iki vieno sušaudyti, – atsakė lietuvių komendantas Noreika. Iš pagarbos tam
mizernam vokietukui buvo jis atsistojęs“ (A. Pakalniškis, Per dvidešimtąjį amžių, Chicago, 1995,
p. 119). Taigi, pagal A. Pakalniškio prisiminimus išeitų, kad šias aukas baudėjai sušaudė
vykdydami Plungės komendanto kpt. Jono Noreikos įsakymą.
Centro istorikai, remdamiesi galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų
analize, nustatė, kad minėtų įvykių aplinkybės paneigia A. Pakalniškio prisiminimuose
pateiktus teiginius.
Pirma. Lietuvos ypatingajame archyve saugomos po karo teistų Plungės pagalbinės policijos
būrio narių, kitų asmenų baudžiamosios ir kitokio tipo bylos (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 15668/3,
4619/3, 832/3, 34861/3, 6964/3, 1236/3, 12410/3, P-14200, 2833/3, P-16600, b. 35402/3,
b. 29105/3, b, 17051/3, b. 21015/3, b. P-16827,b. 21012/3, b. 11284/3, ap. 46, b.1254).
Apklausiami buvę Plungės pagalbinės policijos nariai ir liudininkai Zenonas Rudavičius, Jonas
Buivydas, Jonas Šližius, Zigmas Daržinskas, Leonas Laurinavičius, kunigas Povilas Pukys parodė,
kad Plungės miestelio komendantas buvo lietuvis karininkas Povilas Alimas (LYA, f. K-1, ap. 58,
b. 6964/3, l. 24, 38 a.p.,45, b. 34851/3, l.15 a.p.,16, b. 12410/3, l. 15 a.p., b. 21015/3, l. 19).
--- PDF page 4 ---
4
Remiantis jų liudijimais (ypač kunigo Povilo Pukio) darytina išvada, kad J. Noreika apskritai
net nėra buvęs Plungės miesto komendantu.
Antra. Čia minėtose bylose J. Noreika nefigūruoja kaip masinių žudynių ties Kaušėnų
kaimu organizatorius ar dalyvis. Kaltinamieji ir liudininkai per apklausas liudijo, kad žudynių
organizatoriai buvo vokiečiai, o žydų konvojavimui ir sušaudymui ties Kaušėnais vadovavo Povilas
Alimas ir jo pagalbininkas Pabrėža (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 6964/3, l. 18, 18 a.p., 24 a.p., 76 a.p.,
b. 15668/3, t. 1, 29, 56, 56 a.p.).
Trečia. J. Noreika pats savo asmenine iniciatyva negalėjo įsakyti šaudyti Plungės žydus
(vyrus, moteris, vaikus). Nacių okupacinės valdymo sistemos istoriniai tyrimai leidžia teigti, kad
masinėse visų žydų – vyrų moterų ir vaikų – naikinimo operacijose dalyvavę lietuvių policinių
struktūrų darbuotojai buvo klusnūs vokiečių saugumo policijos ir SD įstaigos pareigūnų nurodymų
vykdytojai, t. y. buvo griežtai subordinuojamoje padėtyje.
Išdėstyti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad 1941 m. liepos mėn. nacių okupacinei valdžiai
nepavyko įtraukti J. Noreikos į Telšių aps. Plungės vls. vykusią žydų naikinimo operaciją.
Tačiau esami archyviniai duomenys, istoriniai darbai leidžia teigti, kad kpt. J. Noreikos veikla
tuo metu, kai jis ėjo Šiaulių apskr. viršininko pareigas, buvo susijusi su žydų izoliavimu.
Šiaulių apskrityje vykusį žydų izoliavimo procesą galima sąlyginai išskirti du etapus.
Pirmajame, nuo 1941 m. birželio pabaigos iki liepos 18 d., vyko pasirengimas konkretiems žydų
izoliavimo darbams. Antrasis etapas, t. y. konkretūs su žydų izoliavimu susiję darbai, prasidėjo
1941 m. liepos antrojoje pusėje. 1941 m. liepos 18 d. pasirodė burmistro skelbimas dėl žydų
padėties. Dalis Šiaulių miesto žydų turėjo persikelti į mieste įrengtą getą, kiti žydai turėjo persikelti
į Žagarę (Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942, Vilnius, 2002, p. 75). Ignas Urbaitis, kuris 1941 m.
liepą ėjo Šiaulių apskrities viršininko pareigas, 1941 m. liepos 23 d. paskelbė dokumentą Nr. 6,
kuriuo visiems apskrities miestelių žydams nuo liepos 25 d. buvo įsakyta nešioti ant kairiosios
krūtinės pusės Dovydo žvaigždę, vaikščioti ir rodytis viešose vietose nuo 6 iki 20 val. Miestelių
žydai nuo 1941 m. liepos 25 d. iki rugpjūčio 15 d. turėjo persikelti gyventi į valsčių viršaičių bei
miestų burmistrų nurodytas vietas. Žydai, kurie nevykdys šių nurodymų, turėjo būti baudžiami
(Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944 m. Dokumentų rinkinys, Vilnius, 1973, d. 2, p. 225–226;
Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942, Vilnius, 2002, p. 72–80).
Aukščiau minėtuose žydų diskriminavimo ir izoliavimo veiksmuose J. Noreika
nedalyvavo, nes Šiaulių apskrities viršininko pareigas iš I. Urbučio perėmė 1941 m. rugpjūčio
3 (5?) d.
1941 m. rugpjūčio antrojoje pusėje pasirodė Šiaulių apskrities viršininko J. Noreikos pasirašyti
raštai, susiję su žydų izoliavimu. Ostlando reicho komisaras Heinrichas Lohse 1941 m. rugpjūčio
--- PDF page 5 ---
5
13 d. paskelbė laikinąsias direktyvas dėl elgesio su Ostlando reicho komisariato teritorijoje
gyvenusiais žydais. Jose buvo nurodyta, kad kaimiškos vietovės turi būti išvalytos nuo žydų. Žydai
turi būti sukoncentruoti miestuose arba didžiųjų miestų rajonuose, kuriuose turi būti sukurti getai.
(Уничтожение евреев СССР в годы немецкой окупации (1941–1944). Сборник документов и
материалов. – Иерусалим: Яд Вашем, 1991, с. 47–48). Vykdydamas šias direktyvas Šiaulių
apygardos komisaras Hansas Gewecke 1941 m. rugpjūčio 14 d. įsakė apskričių viršininkams ir
miestų burmistrams visus žydus iškeldinti į getus (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 1, l. 151–152).
1941 m. rugpjūčio 22 d. pasirodė Šiaulių apskrities viršininko J. Noreikos raštas „Visiems Šiaulių
apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams“, kuris skelbė, kad Šiaulių
apygardos komisaras įsakė žydus, pusiau žydus iškelti iš valsčių ir miestelių bei apgyvendinti juos
viename rajone – gete. Buvo nurodyta, kad visų valsčių, antraeilių miestų ir miestelių žydai nuo
rugpjūčio 25 iki 29 d. turi būti perkelti į Žagarės miestą. Perkėlimo reikalais turi pasirūpinti
atitinkamos savivaldybės. Palikto žydų turto sąrašai turėjo būti pristatyti apskrities viršininkui. Apie
įsakymo išpildymą valsčių viršaičiai ir burmistrai turėjo informuoti viršininką iki rugpjūčio 29 d.
(LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 1, l. 156). 1941 m. rugsėjo 10 d. pasirodė kitas jo raštas „Nurodymai
likviduoti žydų ir pabėgusių komunistų kilnojamąjį turtą“, kuris buvo skirtas valsčių viršaičiams ir
antraeilių miestų burmistrams. Nurodymai skelbė, kad viena dalis turto (liuksusiniai baldai,
medžiagų ritiniai, nevartoti baltiniai) turi būti saugoma iki atskiro parėdymo. Dalį turto buvo
numatyta skirti mokykloms, valsčiams, paštams, prieglaudoms, ligoninėms, kitoms įstaigoms. Buvo
numatyta, kad dalį turto reikia išdalinti nuo karo nukentėjusiems asmenims ir parduoti jį iš
varžytinių. Žemės ūkio gyvas ir negyvas inventorius turėjo būti išnuomoti laikiniems
nuomininkams. Pinigai, gauti už parduotą turtą, turėjo būti pristatyti į apskrities valdybos kasą
(LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 1, l. 239).
Ištirtuose archyviniuose dokumentuose ir istorikų darbuose nerasta jokių žinių, net
užuominų, kad J. Noreika būtų buvęs Šiaulių apskrityje vykusių masinių žydų naikinimo
operacijų dalyvis. Pabrėžtina, kad jis tokių funkcijų ir negalėjo atlikti, nes vokiečių okupacinė
valdžia žydų naikinimo operacijoms vykdyti naudojo ne lietuvių civilinės valdžios, o policinių
struktūrų pareigūnus. J. Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos
darbuotojas ir jos vadovas.
Apibendrinant galima teigti, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra
dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse. Tačiau
okupacinei nacių valdžiai jį, kaip ir kitus lietuvių civilinės administracijos pareigūnus, pavyko
įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą.
--- PDF page 6 ---
6
Atkreiptinas dėmesys, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu J. Noreikos veikloje pastebimos
ryškios antinacinės nuostatos ir veiksmai. Damijonas Riauka, J. Noreikos bendražygis, apie jį
surinkęs daug informacinės medžiagos, savo publikacijose yra pažymėjęs, kad „Jonas Noreika
neskirstė okupanto į savus ir svetimus. Mūsų paklaustas, kaip mums reikia elgtis su vokiečiais
Noreika pasakė: „Rusai mums nedraugai, o vokiečiai – ne broliai“. Be to, J. Noreika „kartu su kitais
10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų
tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. 1943 m. vasarį mėn. parašė straipsnį „Šių dienų
Vokietija“, kuriame demaskavo nacistų režimo pragaištingumą kaip lietuvių tautai, taip ir pačiai
Vokietijai, kurį publikavo Šiaulių laikraštyje „Tėvynė“ („Ūkininkas“, Nr. 51, 1994 m. vasaris,
„Trimitas“, Nr. 3, 1996 m. kovas).
1943 m. pradžioje J. Noreika aktyviai prisidėjo prie SS legiono steigimo Lietuvoje
sužlugdymo. Kaip Šiaulių apskrities viršininkas J. Noreika pranešė generaliniams tarėjams, kad jis
nevykdys įsakymų, susijusių su lietuvių mobilizacija į SS legioną (J. Matulionis, Neramios dienos,
Torontas, 1975, p. 221). 1943 m. vasario 23 d. J. Noreika buvo iškviestas pas Šiaulių srities
komisaro politinio skyriaus viršininką, kuris pareiškė, kad dėl vokiečių civilinės valdžios įsakymų
nevykdymo ir dėl tendencingo straipsnio apie kelionę po Vokietijos miestus, jis 1943 m. vasario
23 d. atleidžiamas iš Šiaulių apskrities viršininko pareigų ir areštuojamas (LYA, f. K-1, ap. 58,
b. 9792/3, t. 1, l. 168). Iš pradžių J. Noreika kalintas Šiaulių kalėjime, vėliau, kovo 26 d., buvo
išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą Vokietijoje (LYA, f. K-1, ap. 61, krt. 15), kur buvo
kalinamas iki 1945 m. kovo 11 d. (V. Ašmenskas, Generolas Vėtra, Vilnius, 1997, p. 33, 35).
Raudonosios armijos išlaisvintas su kitais Štuthofo kaliniais, gyveno Endau miestelyje. Sovietų
buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją eiliniu. Tarnavo iki 1945 m. lapkričio 27 d., demobilizuotas
grįžo į Vilnių (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 9792, t. 1. 168–170). 1945 m. gruodžio 10 d. įsidarbino
Mokslų akademijoje Vilniuje juristkonsultantu (Laisvės kovų archyvas, Kaunas, 1993, t. 7, l. 173).
Čia dirbo iki arešto 1946 m. kovo 16 d.
Baudžiamosios bylos duomenimis, 1946 m. sausio mėn. J. Noreika kartu su kitais įkūrė
Lietuvos tautinę tarybą (toliau – LTT) kaip organizacinį centrą, turėjusį sujungti visas veikiančias
pogrindžio organizacijas. LTT žinioje veikė ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vyriausioji vadovybė
(toliau – LGPVV). J. Noreika (slap. Generolas Vėtra) 1946 m. kovo mėn. paskirtas LGPVV vadu
(LYA. f. K-1, ap. 58, b. 9792/3, t. 1, l. 149–150). LTT ruošėsi galimo karo atveju organizuoti
sukilimą, išleido keliolika direktyvų ir įsakymų liečiančių organizacijos struktūrą. Pagrindinis LTT
tikslas buvo atkurti nepriklausomą, demokratijos pagrindais tvarkomą suverenią Lietuvos valstybę.
J. Noreika baudžiamosios bylos kaltinamojoje išvadoje (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 9792/3, t. 4, l. 200–
222) bei nuosprendyje (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 9792/3, s. b., l. 148–153) nebuvo kaltinamas
--- PDF page 7 ---
7
žmonių žudymu (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 9792/3, t. 4, l. 200–222). Vilniaus garnizono Karo
tribunolas Vilniuje 1946 m. lapkričio 20–22 d. pripažino Joną Noreiką kaltu pagal RSFSR BK 58-1
„a“ str. ir skyrė jam mirties bausmę – sušaudyti, konfiskuojant visą jam priklausiusį turtą (ten pat,
t. 4, l. 261–265). Nuosprendis jam įvykdytas 1947 m. vasario 26 d. Vilniuje (S. Vaitiekus,
Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947), Vilnius, 2002, p. 246).
Generalinė direktorė
Teresė Birutė Burauskaitė
Ši istorinė pažyma perduota:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui,
Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui Šimašiui,
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriui dr. Sigitui Narbutui
Seimas Ombudsman response — 14 March 2017
English translation. Source PDF. 8 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 --- PARLIAMENTARY OMBUDSMAN OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA Gedimino prospect no. 56, LT-01110 Vilnius, tel. 8 706 65105, fax 8 706 65138, email ombuds@lrsKl.lt March 14, 2017 No. 4D-2017/1-308/3D-744 To: Grant Arthur Gochin represented by attorney Rokas Rudzinskas A. Mickevičiaus street no. 14-2 Vilnius To: Center for the Study of the Genocide and Resistance of Residents of Lithuania REGARDING COMPLAINT AND MEDIATION BY THE PARLIAMENTARY OMBUDSMAN 1. The Parliamentary Ombudsman of the Republic of Lithuania received on March 7, 2017, a complaint by Grant Arthur Gochin, represented by attorney Rokas Rudzinskas (hereinafter Plaintiff) regarding the activity of the Center for the Study of the Genocide and Resistance of Residents of Lithuania (hereinafter Center). 2. The Plaintiff's complaint indicated, among other matters, that: 2.1. "I am writing you attempting to bring attention to the fact that historical events connected with the genocide of residents are being ignored and distorted in Lithuania." (the language of these and other excerpts has not been corrected); 2.2. "Genocide Research Center director Teresė Birutė Burauskaitė is carrying out her functions incorrectly and is revising historical facts in connection with the Holocaust without basis, subjectively interpreting surviving and publicly accessible documents and presenting unobjective conclusions to society and institutions."; 2.3. "These abovementioned actions are in connection with two historical findings examining the participation of J. Noreika and K. Škirpa in the genocide of the Jews during World War II. The Center prepared the findings in 2016." 3. The complaint to the Parliamentary Ombudsman asks: "1. To investigate Genocide and Resistance Center director Teresė Birutė Burauskaitė's actions in connection with the findings on the activities of J. Noreika and K. Škirpa and at her own cost publish ... an article retracting the arguments on ... in the center's findings and public statements. ... 3. Apply appropriate disciplinary measures..." 4. Positions in legal acts of the Republic of Lithuania are relevant to the circumstances related in the Plaintiff's complaint: 4.1. from the law on parliamentary ombudsmen: Article 12. Complaints investigated by Parliamentary Ombudsmen "1. Parliamentary ombudsmen investigate complaints by applications on abuse of office, bureacratism or other abuses by officials of human rights and freedoms in the sphere of public administration. ... 4. Parliamentary ombudsmen do not investigate complaints concerning legal relationships regarding labor, and also do not investigate the basis and legitimacy of decisions, verdicts and findings by courts." --- PDF page 2 --- Article 15. Statute of Limitations for Submitting Complaints "There is a one-year term for submitting complaints from the commission of the actions subject to the complaint or the adoption of a decision subject to the complaint. Complaints filed after this term are not investigated unless the parliamentary ombudsman decides otherwise;" Article 17. Rejecting Investigation of a Complaint "1. The parliamentary ombudsman ... makes a decision to reject investigating a complaint, informing the applicant, if: ... 3) investigation of the circumstances indicated in the complaint fall outside the jurisdiction of the parliamentary ombudsman. ... 6) the conclusion has been reached that it is more appropriate for a different institution or agency to investigate the complaint." 4.2. Law on regulation of administrative cases: Article 3. Disputes over Rights "1. The administrative court deliberates disputes in the field of public administration." Article 5. Standing 1. Every interested party has the right under the order prescribed by law to appeal to the court to defend that party's violated or disputed rights or interests protected by law." Article 17. Cases Falling under the Jurisdiction of the Administrative Courts "1. The administrative courts rule on cases concerning: 1) the legality of legal acts and actions (inactions) by state administrative entities, and also on these entities' refusal to perform the actions assigned to their competency (hereinafter refusal to perform actions);" 4.3. The regulations of the [Center] as confirmed by Order No. [number not indicated in original-translator] of the Government of the Republic of Lithuania called "On the Confirmation of the Regulations of the Center for the Study of the Genocide and Resistance of Residents of Lithuania"; ... 5. The Center's tasks are to restore historical truth and justice, to study the physical and spiritual genocide against residents of Lithuania committed by the occupational regimes of 1939 to 1990 and resistance to these regimes, to commemorate freedom fighters and victims of genocide and to initiate legal judgment of the consequences of occupation. The Center also studies the policies effected during the occupation of the Vilnius region from 1920 to 1939 and resistance to it. ... 9. The general director directs the Center. He is nominated by the prime minister and appointed and dismissed by parliament." 4.4. From the Civil Law Code: Article 2.24. Defense of Individual's Honor and Dignity "1. The individual has the right through court proceedings to deny information spread which demeans his dignity and is not true, and also to sue for compensation for financial and non- financial damages. After death that right is held by his spouse, parents and children, if the propagation of the untrue information about the dead individual also does damage to their honor --- PDF page 3 --- and dignity. The presumption is the information being spread is not factual until the disseminator of that information proves otherwise. 2. If the untrue information was propagated through the media (press, television, radio and so on), then the person about whom this information was spread has the right to write a denial and to demand the media organ publish or otherwise transmit this denial without cost. The media organ must print or otherwise transmit this denial within two weeks of receiving it. The media organ has the right to refuse to print or promulgate the denial only in the event the content of the denial is in opposition to public morals." 5. From the content of the complaint it has been established the Plaintiff is making a complaint against the Center's actions concerning the presentation of findings on the activities of J. Noreika and K. Škirpa. The complaint says the Center has distorted historical facts and done so publicly, influence public opinion. Thus the dispute between the Plaintiff and the Center concerns factual circumstances in connection with the people named in the complaint and judgment of their actions, and therefore this dispute should be resolved in court. It should be noted the Plaintiff in his complaint did not specify how the Center's findings on the activities of J. Noreika and K. Škirpa violated the Plaintiff's rights and freedoms in the sphere of public administration. Based on the legal regulation in point 4.1 of this document, it must be noted the parliamentary ombudsman investigates applicants' complaints regarding abuse of office, bureaucratism or other human rights and freedoms violated in the sphere of public administration, and does not investigate complaints regarding law in the sphere of public administration, nor disputes over the establishment of factual circumstances and historical circumstances. It should be noted disputes regarding law in the sphere of public administration are adjudicated in the administrative court (point 4.2 of this document). Therefore, the Plaintiff has the right within one month of the day of the promulgation or publication of the legal act or individual legal act [sic] or report of [disputed] action regarding the actions or decisions made by the Center to seek redress in the administrative court for the Center's decision, and also to include in that complaint all the arguments and circumstances which were detailed in this complaint, and thus to defend his rights and legitimate interests (point 4.2 of this document). Taking into consideration what has been explained and that the jurisdiction of the parliamentary ombudsman does not extend to disputes of law, nor to establishing factual (historical) circumstances, this complaint should not be considered by the parliamentary ombudsman. Based on the positions indicated in point 4.4 of this document, if the Center's actions or decisions demean the honor and dignity of the Plaintiff and are untrue, the Plaintiff has the right through court proceedings to demand a retraction of the information propagated which demeans his honor and dignity and is not in line with the truth. Therefore if the Plaintiff believes the Center's findings on the activities of J. Noreika and K. Škirpa do harm his honor and dignity and are untrue, the Plaintiff has the right to appeal to a court of common jurisdiction and to defend his allegedly violated rights and legitimate interests. Assessment of the actions of the Center's general director and decisions about responsibility and the application (non-application) of [disciplinary] measures fall under the category of labor relations and are the domain of the prime minister and the parliament, because the parliament appoints and dismisses the general director nominated by the prime minister (point 4.3 of this document). It should be noted the parliamentary ombudsman does not investigate complaints related to legal regulations regarding labor (point 4.1 of this document). It should be noted that a copy of document [letter] no. 13R-200 dated July 2, 2015, is appended to the complaint (i.e., a reply the Center sent to the Plaintiff more than one year ago). There is no information in the complaint and it is not clear from the complaint whether the Plaintiff --- PDF page 4 --- has appealed in writing (and when exactly if appeal were made) to the Center regarding the issues contained in this complaint, or whether an answer was received from the Center. It should be noted there is a one-year deadline from the commission of the action or the adoption of a decision disputed in the complaint for submission to the parliamentary ombudsman (point 4.1 of this document). Complaints filed after that deadline are not usually considered. Bearing in mind there is no information whether the Plaintiff did approach the Center regarding the circumstances contained in this complaint, and that no official position by the Center regarding the circumstances outlined in this complaint has been ascertained, it is appropriate to act as mediator and to address the Center which would examine the complaint and present an official position regarding the issues of the complaint. 6. In light of the circumstances detailed above, of legal regulation related in point 4 of this document, I inform the Plaintiff that based on points 3 and 6 in section 1 of article 17 of the law on ombudsmen of the Parliament of the Republic of Lithuania, under which the parliamentary ombudsman adopts a decision not to investigate a complaint when investigation of the circumstances indicated in the complaint do not fall within the jurisdiction of the parliamentary ombudsman, and has come to the conclusion it is more appropriate for a different institution or agency to examine that complaint, I decline investigation of this complaint, because the complaint should first be examined by the Center, and if its answer is disputed, then in a court of law. 7. Appreciating the importance of the problem to the Plaintiff and based on section 1 of article 19 of the law on ombudsmen of the Parliament of the Republic of Lithuania, I ask the Center for the Study of the Genocide and Resistance of Residents of Lithuania according to its competency to assess the circumstances related in the complaint and to present a well-reasoned response to the Plaintiff (and to please provide a copy of the answer to the parliamentary ombudsman). 8. I inform the Plaintiff that, solving the issues of concern with authorized institutions (officials) and if new circumstances arise, for which your right to good public administration is violated (for example, if the institution (officials) under the established order do not provide an answer in writing to the address made to them, refusing without foundation or argument to solve the issue of concern or [refusing] to provide explanations, additional information or documents, fail to specify the manner for appealing a decision made, and etc.), [then you may/should] contact the parliamentary ombudsman again. APPENDICES. Copies of complaint and appendices, 31 pasges. To the Center for the Study of the Genocide and Resistance of Residents of Lithuania. [signed] Augustinas Normantas, parliamentary ombudsman --- PDF page 5 --- --- PDF page 6 --- --- PDF page 7 --- --- PDF page 8 ---
Cultural Heritage correspondence — March 2017
English. Source PDF. 5 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 --- 1 CULTURAL HERITAGE DEPARTMENT UNDER THE MINISTRY OF CULTURE Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius email: centras@heritage.lt We are writing you representing US citizen Grant Arthur Gochin (hereinafter Client). We received your reply regarding an assessment of the plaque commemorating J. Noreika. Your letter noted the commemorative plaque was erected in 1997 and in the department's assessment "the erection of the memorial plaque on the building located at Žygimantų street no. 1 does not harm the valuable characteristics of the building," and therefore the department will not "demand the owner of the plaque or the owner of the building to remove this plaque." The letter also says it is "outside the competency of the department to research and judge the activities and contributions to the nation and the state of specific individuals." We agree that the judgment of specific individuals is not within the jurisdiction of the department, but in our query we did not ask for an assessment of the contributions made by Jonas Noreika. The department's task is to assess whether the erection of the honorary plaque violates the requirements of legal acts for heritage protection. An administrative procedure was not initiated and an assessment was not made. The building housing the Vrublevskiai Library of the Lithuanian Academy of Sciences was built between 1884 and 1888 as the palatial residence of Klementina Tyszkewicz. The famous architect Kiprijonas Maculevičius, architect of 50 historical buildings in Vilnius, designed this building. The library has the following valuable characteristics: 1. Architectural (rated as rare) 2. Artistic (rated as significant) 3. Historical (rated as significant) The following valuable characteristics have been determined as belonging to the building: the façade's architecture, the overall architecture, architectural details of the façade, to wit, the brickwork portico of the southeast façade of the central corpus composed of four columns of rounded cut and glazed bricks and multifaceted cut posts, connected by arches, above which there is an open terrace with a brick balustrade (1.1.3). Visually, the commemorative plaque places an exaggerated officiousness on the building and recalls the widespread commemoration of the power of the state during the Soviet occupation, when plaques were placed on historical buildings announcing the building in questions was the headquarters of a Soviet government committee, department or other sort of agency. The granite plaque hangs under the brickwork portico on the left side of the façade of the building, parallel to the portico columns. Gazing at the portico, the plaque is visible from almost all angles, and in many cases the plaque is visible on the left side of the external column of the portico, or on the left archway of the portico (photographs of the façade appended). The incorporation of this granite plaque on the façade of the historical building interferes with the composition of the protected portico. Compared to historical photographs of the building (appended), it is seen that the portico provides delicacy and grace to the large building, and the portico is integral to the bright façade of the building, inviting the eye to trace its noble lines and form. The dark commemorative plaque is a blemish upon the composition, destroying its integrity and visually separating the portico from the façade. It draws to itself the attention of the beholder, whereas the idea of architect Kiprijonas Maculevičius was to draw that attention to the --- PDF page 2 --- 2 graceful portico of the building. At the present moment the façade does not reflect the spirit of the Tyszkewicz palace. So far there are no Lithuanian or Vilnius municipal laws on the proper erection of memorial plaques in Vilnius. For that reason we believe the department must go by analogous law. The legal code for administrative cases, article 4 section 7, prescribes if there is no law regulation a dispute, the courts apply a law regulating a similar dispute, and if there is no such similar law, then based on basic legal principles and their spirit, as well as the criteria of justice, logic and common sense. Regulations similar to this dispute include the April 13, 2005, order by the Ministry of Culture, order No. IV-138 on rules for advertising at cultural heritage sites, which stated: Point 4: It is forbidden to place advertising: 4.3 at a cultural heritage site (on buildings) declared protected or cultural monuments, on their façades, roofs and architectural features (columns ... balconies and etc.), or advertising must not cover up separate features or their combinations is such a way that it detracts from the architectural form of the façade. Point 7: Advertising, including that which is not regulated by the law of the Republic of Lithuania on advertising, in its forms, materials, colors, methods of installation and technologies employed, must not harm, cover or diminish cultural heritage sites. Point 14: Supervision of advertising and adherence to rules controlling it at cultural heritage sites, on their territories and in their buffer zones is the jurisdiction of Units of the Cultural Heritage Department. Assessing it from the legal aspect, we believe the erection of a memorial plaque to J. Noreika, without any official permission or decision, violates the above legal acts. Assessing it from the cultural aspect, we believe the dark granite plaque destroys the integrity of the architectural work and damages the composition of the façade of the large building and the graceful portico. Assessing it from the moral position, the content of the plaque commemorating "the military commander" is absolutely out of keeping with the humanitarian goals of the building, and also insults the will and memory of the famous humanitarian attorney of Vilnius, Mr. Vrublevskis. In consideration of these arguments and based on the legal acts in force, we request the Department: 1. Initiate an administrative procedure to assess what influence is exerted upon the façade of the building and the portico by the commemorative granite plaque erected at Žygimantų street No. 1, Vilnius; 2. If a violation is discovered, to draft an administrative directive to the person in charge of the building at Žygimantų street No. 1, Vilnius and/or the owner of the memorial plaque which is the Vilnius municipality, obliging them to take the commemorative plaque down from this cultural heritage site. If there are any questions in regards this request presented, kindly address them to the attorney Rokas Rudzinskas, email rokas@rlaw.lt, telephone 8 614 88303. Please send correspondence intended for the Client to this address: Office of Attorney Rokas Rudzinskas, A. Mickevičiaus g. 14-2, Vilnius. APPENDICES: 1. Contract for legal representation; 2. Photographs of the façade of the building at Žygimantų street No. 1; 3. Historical photographs of the façade of the building. Other appendices presented together with earlier request. --- PDF page 3 --- 3 Sincerely, Rokas Rudzinskas, attorney March 7, 2017 Vilnius --- PDF page 4 --- --- PDF page 5 ---
Seimas Ombudsman complaint — 31 October 2017
English. Source PDF. 8 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 --- RUDZINSKAS & PARTNERIAI Advokatų kontora Rudzinskas ir partneriai +370 614 88303 - rokas@rlaw.lt - www.rudzinskas.lt - A. Mickevičiaus g. 14-2 - LT-08119 Vilnius, Lietuva 1 Grant Arthur Gochin [Personal identity or contact details omitted.] The United States of America Representative (mailing address): Attorney Rokas Rudzinskas A.Mickevičiaus g. 14-2, Vilnius rokas@rlaw.lt To: Office of the Seimas Ombudsman Gedimino ave. 56, 01110 Vilnius [Personal identity or contact details omitted.] [Personal identity or contact details omitted.] Services and Representation Contract on August 11, 2016, on the basis of which the Attorney was authorized to represent the Client at the State and other institutions, establishments and organizations, to submit requests, receive requested documents and maintain legal communication with the third parties. We send you the present letter in order to draw your attention to the actions of the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania and those of its Director General, Ms. T.Burauskaitė. In March 2017, we sent you a letter, where we asked you to assess the actions of the leadership of the Center, with a special focus on the official shaping of the public opinion about the explanation of the crime of Holocaust definition. We indicated in the abovementioned letter that the official explanation presented by the Center is in contradiction with the Nuremberg Charter of the International Military Tribunal of 1945, Article 6, and the the Law of the United Nations. Our letter was not discussed in your institution, but was re-sent to the Genocide and Resistance Research Centre. Its Director General, Ms. T.Burauskaitė, has submitted her response. Her letter of 10.04.2017. includes her reply to our legal argumentation on the erroneous explanation of the Holocaust definition, which consists of a single argument that “a fully objective explanation of historic facts is not possible” and it is accompanied by a 6-page long non-systemic list of historiographic sources. There is not a word mentioned there about the issues raised by the sender. The assessment of such circumstances clearly shows that the Center wants to avoid a dialogue with the citizens of Lithuania, allegedly in order to protect essentially erroneous explanation of legal relationship of the crime of genocide collaborators. The interpretation of historic fact here is a secondary matter. We would like to emphasize that the Center is a State institution, the activity of which infringes human rights and freedoms in the area of public administration in the case under consideration, namely, the stipulation of the Law on Public Administration on: a) The principal of objectivity, which means that administrative decision-making and other official actions of an administrative subject, shall be non-partisan and objective. The interpretation and explanation of the historic circumstances as presented by the Genocide and Resistance Research Centre is not objective. The assessment of the behavior of the crime of genocide & --- PDF page 2 --- RUDZINSKAS — & PARTNERIAI — 2 Advokatų kontora Rudzinskas ir partneriai +370 614 88303 - rokas@rlaw.lt - www.rudzinskas.lt - A. Mickevičiaus g. 14-2 - LT-08119 Vilnius, Lietuva collaborators as presented by the Center is not objective and legally erroneous (i. e. in the conclusions on the activities of J.Noreika and K.Škirpa during World War II). The response of the Center of 10.04.2017. that “all the statements of the conclusions are based on the sources referred to at each statement” is not objective. The Center essentially does not reply to the raised issues, and the letter of the Declarant treats as irrelevant. In her response, the head of the Center, Ms. T.Burauskaitė indicates, “if the Declarant has no confidence in the conclusions submitted by the historians, he may turn to other science or education institutions of Lithuania”. The above statements presuppose that the Center rejects objective assessment of the Declarant’s letter, while the letter relates to the action methods of the institution that submits official historic conclusions. b) The principal of particularity, which means that a subject of public administration shall submit a clear and well-argumented reply to a request or a complaint with an indication of all the circumstances that influenced the tackling of the request or complaint, as well as concrete legal stipulations, which were the basis for the assessment of the content of the request or complaint. In its response to the Declarant’s letter on the erroneous explanation of the crime of genocide, the Genocide and Resistance Research Centre has not submitted any legal arguments, which could objectively justify the Center’s position. We believe that such actions of the Center violate not only the Declarant’s right to receive an objective and exhaustive response from an institution engaged in official historic research, but also violates the public interest to receive objective information and explanation of the crime of genocide the way it is defined by the “Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide“ of December 9, 1948, Articles 2 and 3. We believe that the indicated actions of the Genocide and Resistance Research Centre violate the Law on Public Administration fall under the jurisdiction of the Office of the Seimas (Parliament) Ombudsman. Thus, on the basis of the above and the Law on the Ombudsman Office of the Seimas”, Articles 12,13 and 15, we hereby request: 1. To investigate the actions of the Genocide and Resistance Research Centre and its Director General, Ms. Teresė Birutė Burauskaitė, in relation to the tackling of the Declarant’s request for the explanation of the Holocaust definition, and oblige the Genocide and Resistance Research Centre to submit an objective response in line with legal requirements. ADDENDA: 1. Copy of the letter to the Office of the Seimas Ombudsman. 2. Response of the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania of 10.04.2017. 3. Copy of Representation Agreement. --- PDF page 3 --- RUDZINSKAS — & PARTNERIAI — Advokatų kontora Rudzinskas ir partneriai +370 614 88303 - rokas@rlaw.lt - www.rudzinskas.lt - A. Mickevičiaus g. 14-2 - LT-08119 Vilnius, Lietuva Sincerely Yours, Grant Arthur Gochin representative, October 31 --- PDF page 4 --- LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS OMBUDSMAN OF THE SEIMAS OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA Gedimino pr. 56, LT-01110 Vilnius, tel. 8 706 65105, faks. 8 706 65138, ei. p. ombuds@lfski.lt To: Rokas Rudzinskas, Attorney 2017-11 - O)" Nr. 4D-2017/1-1558 S1/ rokas@rlaw.lt SUBJ.: LETTER of COMPLAINT 1. The Ombudsman of the Seimas of the Republic of Lithuania received a letter of complaint from Mr. Grant Arthur Gochin on the actions (inaction) of the officials of the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania while dealing with his request of 06.03.2017. 2, On the basis of the Law on the Seimas Ombudsmen, Article 18, your complaint, No 4D- 2017/1-1558, will be investigated during 3 months (unless there is a need to extend the term of investigation due to complexity of the indicated circumstances, abundance of information or continuous character of the actions under complaint). Once the investigation is complete, we will inform you about the decision taken by the Seimas Ombudsman by submitting to you a notification written out by the Seimas Ombudsman, which will constitute legal assessment of the actions (inaction) indicated in the letter of complaint. 2. You may address the advisor to the Seimas Ombudsman, Ms. Rosita Daunore, on all the questions related to the investigation of your complaint (Wednesdays and Thursdays from 14:30 to 16:30, or by cellphone +370 706 65145; email: rosita.daunore@lrski.lt). Seimas Ombudsman Rosita Daunore, ph. 8 706 65145, e-mail rosita.daunore@lrski.lt Augustinas Normantas --- PDF page 5 --- --- PDF page 6 --- --- PDF page 7 --- --- PDF page 8 --- LIETUVOS RXSPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS Gedimino pr.56, LT-01I l0 vilnius, tel. E 706 65105, faks.8 706 65138, el. p. ombudsallrski.lt Advokatui Rokui Rudzinskui rokas@rlaw.1t 2017-1 1-0I Nr. 4D-20t7 /1-tss8 I Jn - 3 2 3y DEL SKUNDO 1. Lietuvos Respublikos Seimo konholierius gavo Grant Arthur Gochin skundq del Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimq centro pareigr:nq veiksmq (neveikimo), nagrinejant jo 2017 -03-06 praSym4. 2. Vadovaudamiesi Seimo kontrolieriq istatymo 18 straipsniu, Jtisq skund4, kuriam suteiktas Nr.4D-201711-1558, i5nagrinesime per 3 menesius (nebent del nurodl'tq aplinkybiq sudetingumo, informacijos gausos ar skundZiamq veiksmq tgstinio pobfldZio skundo tpim4 reiketq pratgsti). Apie priimt4 Seimo kontrolieriaus sprendim4 iStyrus skund4 informuosime pateikdami Jums Seimo kontrolieriaus suraSy't4 paZymq, kurioje bus pateiktas skunde nurodytq veiksmq (neveikimo) juridinis ivertinimas. 3. Visais klausimais, susijusiais su skundo tgimu, galite kreiptis I Seimo kontrolieriaus patarej4 Rositq Daunorg (trediadieniais ir kewirtadieniais 14.30-16.30 val. konsultuojama tel. 8 706 65145; el. p. rosita.daunore@lrski.lt). Seimo kontrolierius Augustinas Normantas Rosita Daunor6, tel. 706 65 145, el. p. rosita.daunore@lrski.lt
Presidential complaint — 14 November 2017
English. Source PDF. 8 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
RUDZINSKAS
& PARTNERIAI —
Advokatų kontora Rudzinskas ir partneriai
+370 614 88303 - rokas@rlaw.lt - www.rudzinskas.lt - A. Mickevičiaus g. 14-2 - LT-08119 Vilnius, Lietuva
1
Grant Arthur Gochin
[Personal identity or contact details omitted.]
The United States of America
Representative (correspondence address):
Attorney Rokas Rudzinskas,
A.Mickevičiaus st 14-2,
Vilnius rokas@rlaw.lt
To: Dalia Grybauskaitė,
President of the Republic of Lithuania
S. Daukanto a. 3, Vilnius 01122
Your Excellency,
[Personal identity or contact details omitted.]
[Personal identity or contact details omitted.]
Representation Contract on August 11, 2016, on the basis of which the Attorney was authorized to represent
the Client at the State and other institutions, establishments and organizations, to submit requests, receive
requested documents and maintain legal communication with the third parties.
We send you the present letter in order to draw your attention to the actions of the Genocide and Resistance
Research Centre of Lithuania and those of its Director General, Ms. T. Burauskaitė. The Center is a State
institution, and its head is appointed and dismissed by the Parliament (Seimas) on the suggestion by the Prime
Minister.
Articles 2, 4, 5 and 6 of the Law on the the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania stipulate
that the Center is a State institution, which conducts the research of all the manifestations of genocide, other
crimes against humanity and war crimes, <...> initiates the legal assessment of the genocide organizers and its
perpetrators. One of the aims of the Center is to recreate the historic truth and justice. In line with this aim, the
Center:
a) establishes the State policy of research of the genocide conducted by the occupant regimes and the resistance
to such regimes: determines the research methods and directions <...> coordinates the research in this area
conducted by all other institutions.
1. Publishes scientific, informational, analytical material, and publications on the genocide against the
residents of Lithuania and the resistance against the occupant regimes.
The Declarant has addressed the Center on a number of occasions in writing with requests to explain why the
Center and its Director General present erroneous definition of the genocide and interpret historic facts in
contrast to the Law of the United Nations, when they publish official conclusions on the activities of individuals
during World War II. We have not received an objective response from the Center on the issue. In the attached
--- PDF page 2 ---
RUDZINSKAS
— 6c PARTNERIAI —
2
Advokatų kontora Rudzinskas ir partneriai
+370 614 88303 - rokas@rIaw.lt - www.rudzinskas.lt - A. Mickevičiaus g. 14-2 - LT-08119 Vilnius, Lietuva
response of the Center of 10.04.2017, the Director General of the Center, Ms. T. Burauskaitė, presents the only
argument that “a fully objective explanation of historic facts is not possible”. A short response is accompanied
by a 6-page long non-systemic list of historic sources (books and publications).
We wish hereby to draw your attention that the problem in question is not the interpretation of historic events,
but the approach to the behavior of their participants in accordance with the principals set forth in international
legal acts. Lithuania is a signatory to the UN Convention of December 9, 1948, “Convention on the Prevention
and Punishment of the Crime of Genocide“, where Articles 2-4 stipulate that: Article 2…genocide means any
of the following acts committed with intent to destroy, in whole or in part, a national, ethnical, racial or religious
group, as such: (a) Killing members of the group; <...> (c) Deliberately inflicting on the group conditions of
life calculated to bring about its physical destruction in whole or in part. Article 3: The following acts shall be
punishable: a) Genocide <...> (c) Direct and public incitement to commit genocide;, <...> (e) Complicity in
genocide. Article 4: Persons committing genocide or any of the other acts enumerated in Article 3 shall be
punished, whether they are constitutionally responsible rulers, public officials or private individuals.
Lithuania is a signatory to the Nuremberg Charter of the International Military Tribunal of 1945, where Article
6 states an analogous legal assessment of the crime of genocide and its participants. Additionally, Article 8 of
the Charter states, “holding an official position was no defense to war crimes. Obedience to orders could
only be considered in mitigation of punishment if the Tribunal determined that justice so required.“
In the court practice, the stipulations of the abovementioned Convention are explained as follows: “if a
collaborator knew or had to know about the purpose of the participant to destroy a part of the group, such an
individual shall be accused as a collaborator in the acts of genocide despite of him not having genocidal
intentions himself” (the United Nations Criminal Tribunal in Ruanda, Case No ICTR-96-4, prg. 540-541).
The Center’s conclusions on the activities of K. Škirpa and J. Noreika during World War II distort the definition
of the crime of genocide participants as recognized by the international Law. The Center in its official
conclusions assesses the individuals only in the aspect of a direct executor of genocide, and explains the circle
of the genocide participants narrowly, i.e. identifies only whether an individual was shooting the people of
Jewish nationality or not. The Center clearly underlines such a position. The Center ignores the remaining
punishable actions, namely, a) deliberately inflicting on the group conditions of life calculated to bring about
its physical destruction in whole or in part ; b) direct and public incitement to commit genocide; c) complicity
in genocide. The Center does not assess the behavior of individuals by these legal aspects, while these indicated
aspects also are included in the definition of genocide as stipulated by the UN Convention.
--- PDF page 3 ---
RUDZINSKAS
— 6c PARTNERIAI —
3
Advokatų kontora Rudzinskas ir partneriai
+370 614 88303 - rokas@rIaw.lt - www.rudzinskas.lt - A. Mickevičiaus g. 14-2 - LT-08119 Vilnius, Lietuva
The Center‘s conclusion1 on the order by J. Noreika to establish Jewish Ghetto in Šiauliai and the orders on the
expropriation of the Jewish property in Siauliai district states that “in historiography, the isolation of the
Jews and their mass killings are not treated as two identical acts”. The Center states that “the ghettoizing
of the Jews <...> provided the Nazis with the possibility to move to the destruction of the Jews, i. e. to destroy
them as an undesirable race; however, there is no knowledge about J.Noreika’s relation to the organization of
or his participation in the mass murder of the Jews”. The Center’s conclusions ignore the abovementioned
criminal orders by J.Noreika and do not assess his activities in the aspect of participation in the genocide against
the Jewish people and in the aspect of collaboration in the genocide executed in Siauliai district (Articles 2 C
and 3 E of the Convention).
The Center’s conclusion2 on the activities of K.Škirpa does not present the assessment of the anti-Semitic
propaganda by K.Škirpa, and restricts itself only to the reference to the quote of the historian L. Truska3, which
says that “LAF proclamations were one of the reasons why a part of Lithuanians collaborated with the Nazis
in executing their criminal orders in the summer of 1941”; however, the Center’s conclusion does not analyze
this aspect and only generally says that “the activities of LAF organization headed by K.Skirpa had some anti-
Semitic manifestations'’ K. Škirpa’s activity is not assessed in the aspect of Article 3 of the Convention, i. e.
“Direct and public incitement to commit genocide”, and in the aspects of Article 2, prg. C, Article 3, prg. E of
the Convention, i. e. “Complicity in genocide”.
The objective assessment of the conclusions on the activities of the individuals shows that the Director General
of the Center treats the facts in a partisan way, is not explicit on uncomfortable facts and evidence, and does
not assess the complicity in genocide and incitement to commit genocide as criminal acts against humanity.
In accordance with presently published and known conclusions, only those who were direct organizers and
participants are considered by the Center as the participants in the genocide crimes. This way of the
establishment of the state policy in the area of historic research and the publication of relevant research
conclusions by the Center actually violates the assessment criteria of legally defined genocide crime as
stipulated by the 1945 Nuremberg Charter of the International Military Tribunal and by the 1948 United
Nations Convention. The narrow treatment of the genocide crime definition contradicts the Charter and the
Convention. Thus, by presenting such official historic conclusions, the State institution violates the obligations
of the State of Lithuania to the Convention signatories in accordance with the Law of the United Nations.
The Genocide and Resistance Research Centre is a State institution, which, by conducting historic research
and publishing its conclusions, establishes the position of the State, the opinion of citizens and institutions
on the genocide against the Lithuanian and Jewish nations. The assessment of the behavior of the historic
participants shall be objective and based on the principals stipulated by the Law and international agreements.
The indicated actions by Ms. T.Burauskaitė constitute reassessment of the Holocaust-related events and
genocide negation. Such actions violate obligations of Lithuania in accordance with the UN Conventions and
go beyond the boundaries of the freedom of self-expression established for the GRRC.
1 http://genocid.lt/UserFiles/File/Pazvmos/201510 noreika pazvmaOl .pdf
2 http://genocid.lt/UserFiles/File/Pazvmos/201510 skirpa_pazvma01 .pdf
3 L. Truska, V. Vareikis, Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje, Vilnius, 2004, p. 86-92
--- PDF page 4 ---
RUDZINSKAS
— & PARTNERIAI —
Advokatų kontora Rudzinskas ir partneriai
+370 614 88303 - rokas@rlaw.lt - www.rudzinskas.lt - A. Mickevičiaus g. 14-2 - LT-08119 Vilnius, Lietuva
We believe that the presented problem is an acute one and needs a special attention of the President.
Consequently, we kindly ask the President to take any actions at her disposal so that the treatment of genocide
at the official level in Lithuania includes the definition of the crime and its participants as they are defined
in the international agreements.
ADDENDA:
1.
Response of the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania of 10.04.2017.
2.
Copy of Representation Agreement.
Sincerely Yours,
Mr. Grant Arthur Gochin’s representative
Rokas Rudzinskas, Attorney
Vilnius, November 14, 2017.
--- PDF page 5 ---
--- PDF page 6 ---
--- PDF page 7 ---
--- PDF page 8 ---
Škirpa submission — 15 May 2018
Lithuanian. Source PDF. 6 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 --- Grant Arthur Gochin [Personal identity or contact details omitted.] Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Laiško kopija: Anne Hall, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Israelio ambasadorius Lietuvoje Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Jūsų Ekselencija, Esu Lietuvos Respublikos pilietis, rašau Jums siekdamas pastebėti, kad nuo 2016 m. aktyviai dalyvauju aiškinantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vykdomus istorinių įvykių iškraipymus susijusius su Holokaustu Lietuvoje. Tai yra valstybinė įstaiga, rengianti oficialias istorines išvadas, kuriomis vadovaujasi ne vien paprasti piliečiai, bet ir politikai, mokslo žmonės ir valdžios įstaigos. Bandžiau užmegzti dialogą su centro vadove Teresa Burauskaite, tačiau nesėkmingai, po Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo, gavau centro atsakymą (pridedama) siūlantį atlikti alternatyvų istorijos tyrimą. Taip ir padariau. Istorikai atlikę Lietuvos archyvuose esančių istorinių dokumentų vertinimą nustatė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras savo išvadoje apie K.Škirpos veiklą antrojo pasaulinio karo metais nutylėjo daug svarbių aplinkybių ir dokumentų liudijančių priešingas išvadas nei tas kurias visuomenei pateikė centras. Tyrimo metu buvo rasti dokumentai paneigiantys centro išvadas, kad “K.Škirpos veikloje galime įžvelgti ir antisemitizmo apraiškų”, “LAF organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą”, “K.Škirpa žydų klausimą siūlė spręsti išvarymu iš Lietuvos”. Istoriniai dokumentai patvirtina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ilgą laiką kryptingai ir sąmoningai apgaudinėjo visuomenę ir valstybę dėl K.Škirpos ir kitų (bet ne visų) LAF narių asmeninio prisidėjimo prie Lietuvos žydų likimo. Tyrimo metu istorikai atrado dokumentus liudijančius Lietuvos Aktyvistų Fronto (LAF) rengtų dokumentų klastojimą pokario metais, taip pat nustatė sąsajas tarp politinių judėjimų ir valstybės 1 --- PDF page 2 --- įstaigos (Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga), kurie finansavo ir dalyvavo rengiant centro publikuojamas knygas, apie istorinius 1941 m. sukilimo įvykius ir jo asmenybes. Siekiant nustatyti ir visuomenei pateikti objektyvią tiesą apie LAF ir Kazį Škirpą, kreipiausi į centrą su užklausimu p a k e i s t i esamą išvadą. Užklausos tekstą pridedu susipažinimui, tikiuosi jis padės suprasti centro vykdomo istorijos iškraipymo mąstą ir atitinkamai įvertinti centro vadovės daromą žalą Lietuvos valstybei ir jos gyventojams. Pagarbiai, Grant Arthur Gochin [Personal identity or contact details omitted.] PRIDEDAMA: 1. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvada dėl K.Škirpos veiklos antrojo pasaulinio karo metais; 2. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2017-04-10 raštas dėl Holokausto interpretavimo; 3. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2018-02-26 raštas dėl Holokausto interpretavimo; 4. Užklausa dėl melo apie Kazį Škirpą. 2 --- PDF page 3 --- Grant Arthur Gochin [Personal identity or contact details omitted.] Jungtinės Amerikos Valstijos Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui Esu Lietuvos Respublikos pilietis, rašau Jums siekdamas pastebėti, kad nuo 2016 m. aktyviai dalyvauju aiškinantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vykdomus istorinių įvykių iškraipymus susijusius su Holokaustu Lietuvoje. Tai yra valstybinė įstaiga, rengianti oficialias istorines išvadas, kuriomis vadovaujasi ne vien paprasti piliečiai, bet ir politikai, mokslo žmonės ir valdžios įstaigos. Bandžiau užmegzti dialogą su centro vadove Teresa Burauskaite, tačiau nesėkmingai, po Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo, gavau centro atsakymą (pridedama) siūlantį atlikti alternatyvų istorijos tyrimą. Taip ir padariau. Istorikai atlikę Lietuvos archyvuose esančių istorinių dokumentų vertinimą nustatė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras savo išvadoje apie K.Škirpos veiklą antrojo pasaulinio karo metais nutylėjo daug svarbių aplinkybių ir dokumentų liudijančių priešingas išvadas nei tas kurias visuomenei pateikė centras. Tyrimo metu buvo rasti dokumentai paneigiantys centro išvadas, kad “K.Škirpos veikloje galime įžvelgti ir antisemitizmo apraiškų”, “LAF organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą”, “K.Škirpa žydų klausimą siūlė spręsti išvarymu iš Lietuvos”. Istoriniai dokumentai patvirtina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ilgą laiką kryptingai ir sąmoningai apgaudinėjo visuomenę ir valstybę dėl K.Škirpos ir kitų (bet ne visų) LAF narių asmeninio prisidėjimo prie Lietuvos žydų likimo. Tyrimo metu istorikai atrado dokumentus liudijančius Lietuvos Aktyvistų Fronto (LAF) rengtų dokumentų klastojimą pokario metais, taip pat nustatė sąsajas tarp politinių judėjimų ir valstybės įstaigos (Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga), kurie finansavo ir dalyvavo rengiant centro publikuojamas knygas, apie istorinius 1941 m. sukilimo įvykius ir jo asmenybes. Siekiant nustatyti ir visuomenei pateikti objektyvią tiesą apie LAF ir Kazį Škirpą, kreipiausi į centrą su užklausimu p a k e i s t i esamą išvadą. Užklausos tekstą pridedu susipažinimui, tikiuosi istorinis tyrimas padės pamatyti tikrąjį K.Škirpos veidą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro klastotes. Labai sveikintinas Jūsų sprendimas nuversti žaliojo tilto komjaunuolius, tikiu, kad ties tuo nesustosite ir palaikysite iniciatyvas dėl K.Škirpos alėjos vardo pakeitimo, 1 --- PDF page 4 --- J.Noreikos garbės lentos nukabinimo ir kitas pilietines iniciatyvas, kuriant draugišką ir atvirą Vilnių. Pagarbiai, Grant Arthur Gochin [Personal identity or contact details omitted.] PRIDEDAMA: 1. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvada dėl K.Škirpos veiklos antrojo pasaulinio karo metais; 2. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2017-04-10 raštas dėl Holokausto interpretavimo; 3. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2018-02-26 raštas dėl Holokausto interpretavimo; 4. Užklausa dėl melo apie Kazį Škirpą; 2 --- PDF page 5 --- Grant Arthur Gochin [Personal identity or contact details omitted.] Jungtinės Amerikos Valstijos Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Esu Lietuvos Respublikos pilietis, rašau Jums siekdamas pastebėti, kad nuo 2016 m. aktyviai dalyvauju aiškinantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vykdomus istorinių įvykių iškraipymus susijusius su Holokaustu Lietuvoje. Tai yra valstybinė įstaiga, rengianti oficialias istorines išvadas, kuriomis vadovaujasi ne vien paprasti piliečiai, bet ir politikai, mokslo žmonės ir valdžios įstaigos. Bandžiau užmegzti dialogą su centro vadove Teresa Burauskaite, tačiau nesėkmingai, po Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo, gavau centro atsakymą (pridedama) siūlantį atlikti alternatyvų istorijos tyrimą. Taip ir padariau. Istorikai atlikę Lietuvos archyvuose esančių istorinių dokumentų vertinimą nustatė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras savo išvadoje apie K.Škirpos veiklą antrojo pasaulinio karo metais nutylėjo daug svarbių aplinkybių ir dokumentų liudijančių priešingas išvadas nei tas kurias visuomenei pateikė centras. Tyrimo metu buvo rasti dokumentai paneigiantys centro išvadas, kad “K.Škirpos veikloje galime įžvelgti ir antisemitizmo apraiškų”, “LAF organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą”, “K.Škirpa žydų klausimą siūlė spręsti išvarymu iš Lietuvos”. Istoriniai dokumentai patvirtina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ilgą laiką kryptingai ir sąmoningai apgaudinėjo visuomenę ir valstybę dėl K.Škirpos ir kitų (bet ne visų) LAF narių asmeninio prisidėjimo prie Lietuvos žydų likimo. Tyrimo metu istorikai atrado dokumentus liudijančius Lietuvos Aktyvistų Fronto (LAF) rengtų dokumentų klastojimą pokario metais, taip pat nustatė sąsajas tarp politinių judėjimų ir valstybės įstaigos (Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga), kurie finansavo ir dalyvavo rengiant centro publikuojamas knygas, apie istorinius 1941 m. sukilimo įvykius ir jo asmenybes. Siekiant nustatyti ir visuomenei pateikti objektyvią tiesą apie LAF ir Kazį Škirpą, kreipiausi į centrą su užklausimu p a k e i s t i esamą išvadą. Užklausos tekstą pridedu susipažinimui. Istorikai tyrimo metu taip pat nustatė, kad 1941 m. vyriausybės ministras pirmininkas Kazys Škirpa 1995 m. birželio 16 d. buvo iškilmingai perlaidotas Petrašiūnų kapinėse, Kaune. Mūsų žiniomis Jūs, eidamas krašto apsaugos ministro pareigas dalyvavote šiose iškilmėse ir sakėte oficialią kalbą. Ar 1 --- PDF page 6 --- galėtumėte patvirti ar paneigti savo dalyvavimą Kazio Škirpos perlaidojimo ceremonijoje ? Ar Jums 1995 m. buvo žinoma, kad K.Škirpa ir LAF 1940-1941 m. kurstė neapykantą prieš žydus Lietuvoje ? Kokia yra užsienio reikalų ministerijos pozicija dėl antisemitinių Kazio Škirpos ir LAF veiksmų ? Pagarbiai, Grant Arthur Gochin [Personal identity or contact details omitted.] PRIDEDAMA: 1. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvada dėl K.Škirpos veiklos antrojo pasaulinio karo metais; 2. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2017-04-10 raštas dėl Holokausto interpretavimo; 3. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2018-02-26 raštas dėl Holokausto interpretavimo; 4. Užklausa dėl melo apie Kazį Škirpą; 5. Atstovavimo sutarties kopija. 2
Noreika court appeal — 24 April 2019
Lithuanian. Source PDF. 6 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 --- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Žygimantų g. 2, Vilnius pateikiama per Vilniaus apygardos administracinį teismą Pareiškėjas (apeliantas): Grant Arthur Gochin [Personal identity or contact details omitted.] [Personal identity or contact details omitted.] Jungtinės Amerikos Valstijos Pareiškėjo atstovas (adresas korespondencijai): Advokatas Rokas Rudzinskas A. Mickevičiaus g. 14-2, LT-08119 Vilnius tel.: 8 614 88303, el. Paštas: rokas@rlaw.lt Institucija kurios sprendimas skundžiamas: BĮ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras [Personal identity or contact details omitted.] Adresas: Didžioji g. 17/1, Vilnius Institucijos atstovas: Advokatė Kristina Čeredničenkaitė Advokato padėjėjas Jurius Petreikis Advokatės L. Meškauskaitės kontora Subačiaus g. 5-16, Vilnius tel.: 8652 03993, 8616 19360 el. Paštas: kristina@lmk.lt, jurius.petreikis@gmail.com APELIACINIS SKUNDAS Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-03-27 sprendimo Administracinėje byloje Nr. eI-534-281/2019 2019-04-24, Vilnius Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau - Centras) pakeisti istorinę išvadą. Pareiškėjas nurodė, kad jis atliko istorinį tyrimą, atrado dokumentus liudijančius aplinkybes priešingas nurodytoms Centro išvadoje dėl Jono Noreikos veiklos II pasaulinio karo metais ir Centrui pateikė Užklausą dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos, su dokumentais ir prašymu pakeisti Centro istorinę išvadą. Centras išvadą keisti atsisakė, o pareiškėjui skirtą atsakymą publikavo viešai, nurodydamas, kad “Kai kurie Jūsų teiginiai, pvz. <...> galimai pažeidžia LR Konstitucijos 31 str. ir LR Baudžiamojo kodekso 154 str. dėl šmeižto.” (skundžiamo Centro atsakymo 2 lapas) Teismas 2019-03-27 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad teismas negali perimti institucijos funkcijų ir įvertinti istorinius dokumentus; kad pareiškėjo Užklausa 1 --- PDF page 2 --- yra ne skundas, o prašymas suteikti informaciją; kad Centro atsakymas pareiškėjui yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas visapusiškai neįvertinus byloje esančių įrodymų. Savo nesutikimą pareiškėjas grindžia žemiau išdėstytais argumentais. 1) Dėl įrodymų nevertinimo ABTĮ 3 straipsnis 2 d. nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teismas sprendime nurodė, kad “teismas negali perimti Centro nustatytų funkcijų ir įgaliojimų, teismas pats viešojo administravimo funkcijos vykdant teisingumą neatlieka. Būtent Centras analizuoja ir apibendrina medžiagą apie pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus ir dalyvius, skelbia mokslinę, informacinę, analitinę medžiagą, fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir represijų vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus.” Pareiškėjas su tokia teismo pozicija nesutinka, mano, kad pareiškėjo pateikti įrodymai yra nevertinti nepagrįstai. Būtent šie dokumentai sudaro bylos esmę ir juose esančios informacijos sugretinimas su informacija pateikta Centro išvadoje dėl Jono Noreikos veiklos, nulemia sprendimą įpareigoti Centrą pakeisti išvadą ar ne. ABTĮ 80 ir 86 straipsniai įpareigoja pirmosios instancijos teismą išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, surinkti ir ištirti bylai svarbius įrodymus bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismas posėdžių metu išklausė šalių paaiškinimus dėl istorinių bylos aspektų, teikė klausimus šalims, prijungė papildomus pareiškėjo teiktus istorinius dokumentus, tačiau sprendime dėl šių istorinių dalykų nepasisakė, tuo išvengdamas bylos nagrinėjimo iš esmės. Sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neišdėstydamas) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p. (žr., pvz., 2011-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2516/2011; 2011-03-1 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011). Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju 2 --- PDF page 3 --- pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-01-26 nutartis byloje Nr. EA-712-858/2018). Pareiškėjo nuomone teismas atsisakydamas vertinti byloje esančius įrodymus ir dėl jų nepasisakydamas pažeidė ABTĮ 80 ir 86 str. 2 d., 87 str. 4 d. 2 p. ir 3 p. Teismas nevertindamas ar Centro išvada prieštarauja pateiktiems įrodymams taip pat pažeidė ABTĮ 3 str., kadangi nenustatė ar publikuota išvada (pareiškėjo pateiktų įrodymų visumoje) atitinka Centro steigimo tikslus numatytus įstatymo 4 str. (istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, genocido aukų atminimo įamžinimas), neįvertino ar Centras atsisakydamas keisti išvadą tinkamai vykdė įstatymo 5 str. pavestas funkcijas (skelbiant mokslinę, informacinę, analitinę medžiagą, apie Lietuvos gyventojų genocidą). Šių pažeidimų pasekoje teismas priėmė neteisėtą sprendimą. 2) Dėl pareiškėjo skundo vertinimo kaip prašymo suteikti informaciją Teismas cit : “įvertinęs pareiškėjo kreipimosi turinį ir užduodamus klausimus Centrui” sprendime konstatavo, kad, pareiškėjo užklausa dėl Jono Noreikos veiklos yra prašymas suteikti informaciją pagal VAĮ 15 str 1 d. 5 p., todėl administracinė procedūra dėl istorinės išvados pakeitimo nepradėta pagrįstai”... < ir >... “nėra pagrindo ginčijamo Centro 2018-07-18 rašto vertinti asmeninių teisių ar interesų pažeidimo aspektu” (sprendimo 5 lapas). Teismas nurodė, kad: “Pareiškėjas 2018-06-15 kreipimesi nenurodo argumentų, kaip tai pažeidžia jo asmenines teises, nedetalizuoja, kaip Centro pateikiamos išvados apie Joną Noreiką daro įtaką jo teisėms bei pareigoms, tačiau pateikia klausimus (taip pat ir hipotetinio pobūdžio) apie Jono Noreikos veiklos vertinimą ir išreiškia savo įsitikinimą, kad Centro vertinimas, atsispindintis 2015 m. spalio mėnesį paskelbtose išvadose, yra neteisingas”. “Todėl, įvertinus pareiškėjo 2018-06-15 kreipimosi turinį, darytina išvada, kad tokiu raštu siekiama ne asmeninių teisių ar interesų gynimo, o informacijos ir atitinkamos Centro pozicijos keliamu klausimu pateikimo, taip pat juo išreiškiama kritika dėl Centro pateikiamos pozicijos dėl Jono Noreikos veiklos vertinimo.” Pareiškėjas su teismo argumentacija nesutinka. Pareiškėjo nuomone teismas netaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 d. nusatyto objektyvumo principo ir netinkamai aiškino VAĮ 15 str 1 d. 5 p. ir 6 p. Pažymėtina, kad nors pareiškėjo ”Užklausa dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos” ir surašyta klausiamąja forma bei išreiškia kritiką Centrui dėl šios institucijos veiklos, negali būti laikoma prašymu dėl informacijos suteikimo, todėl, kad šio dokumento rezoliucinėje dalyje yra nedviprasmiškai prašoma pakeisti Centro parengtą dokumentą - “Istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos II pasaulinio karo metais”. Pareiškėjo užklausoje nėra prašoma asmeninio atsakymo dėl informacijos suteikimo ar centro nuomonės. Priešingai. Pareiškėjas pateikia istorinius dokumentus, prašo juos įvertinti ir panaikinti esamą istorinę išvadą, kuri nutyli asmens kolaboravimasi su naciais ir dalyvavime Holokauste. Šis 3 --- PDF page 4 --- prašymas yra grindžiamas ne pareiškėjo įsitikinimais, kaip sprendime nurodo teismas, o Centrui teiktais dokumentais ir dokumentuotų faktų visumos vertinimu. Pažymėtina, kad teismui taip pat buvo pateikti ankstesni pareiškėjo komunikatai Centrui dėl Jono Noreikos veiklos, Seimo kontrolieriaus įpareigojimas Centrui atsakyti į pareiškėjo skundą. Ankstesniuose komunikatuose pareiškėjas prašė Centro paaiškinti kuo vadovaujantis yra daromos išvados dėl Jono Noreikos nedalyvavimo Holokauste. ”Užklausa dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos” skirtinga, joje yra pateikiami istoriniai dokumentai, prašoma juos aptariant pakeisti istorinę išvadą. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl Centro viešo pranešimo institucijos tinklapyje, kuriame pateikiama nuoroda į pareiškėjui adresuotą (skundžiamą) atsakymą ir teigiama “Atkreipiame dėmesį, kad LGGRT centras jau kelinti metai atsakinėja į G.A. Gochino kaltinimus, kurie tik stiprėja ir plečiasi”. Taip pat nevertino aplinkybės, kad skundžiamo Centro rašto įvadinėje dalyje yra nurodoma “ “Pranešame, kad Jūsų pateiktoje medžiagoje neradome duomenų, dėl kurių galėtume iš esmės pakeisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRT centro) išvadą”; kad Centro rašto antrajame lape yra nurodoma “Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 5 punkto 3 dalis suteikia galimybę nenagrinėti prašymo ar skundo, jei jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais.” Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo kreipimasis buvo dėl istorinės išvados pakeitimo ir būtent taip šį kreipimą suprato Centras ir nedviprasmiškai nurodė, kad skundo nenagrinės, kadangi jis grindžiamas tikrovės neatitinkančiais faktais. Pareiškėjo nuomone, teismas šių aplinkybių nevertindamas ir nepasisakydamas, pažeidė ABTĮ 10 str., 80 str. ir 87 str. 4 d. 3 p., nustatančius, kad Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, o priimdami sprendimą motyvuoti, kodėl teismas atmetė tam tikrus bylos įrodymus. Neatsižvelgdamas į pateiktų įrodymų turinį, teismas pasekoje netinkamai aiškino ir taikė VAĮ 15 str 1 d. 5 p. ir 6 p. nuostatas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra prašymas suteikti informaciją ir nuomonę, todėl priėmė neteisėtą sprendimą (ABTĮ 147 str.). Pareiškėjas sutinka, kad jo rašte nėra tiesiogiai nurodoma, kaip Centro parengta istorinė išvada pažeidžia jo asmenines teises. Pareiškėjas nedetalizuoja, kaip Centro pateikiamos išvados apie Joną Noreiką daro įtaką jo teisėms bei pareigoms, tačiau dėl šio skundo aspekto pareiškėjo neklausė nei Centras atsakydamas užklausą dėl išvados pakeitimo, nei teismas bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybė kaip Centro išvada pažeidžia ar įtakoja pareiškėjo teises, teisme nebuvo nagrinėta, todėl skundas šiuo pagrindu yra atmestas nepagrįstai. Pareiškėjo šeima yra kilusi iš Papilės (1941 m. tai Lietuvos teritorija), kuri priklausė Šiaulių apskričiai, kuriai vadovavo Jonas Noreika. Pareiškėjo atlikto tyrimo metu buvo atrasti istoriniai dokumentai, kurie Centro nėra išviešinti ir kurie liudija iš esmės priešingą asmenybės paveikslą ir jo veiklos lauką nei nurodyta oficialioje Centro išvadoje. Todėl Centro argumentai, kad Jono Noreikos veikla ir dokumentai buvo “visapusiškai ištirti” ir “nėra patikimų įrodymų” dėl jo dalyvavimo 4 --- PDF page 5 --- Holokauste, žeidžia pareiškėją, kurio vyriška giminė buvo išžudyta Papilėje, o moterys vėliau, Jono Noreikos įsteigtame Žagarės gete1. Aplinkybė, kad Centras nutyli faktus apie Jono Noreikos vadovaujamo LAF (TDA, Savisaugos bataljonai, baltaraiščiai) judėjimo veiklą Žemaitijoje 1941 m. vasarą ir visą atsakomybę dėl žydų žudynių Žemaitijoje verčia nacių valdžiai, žeidžia pareiškėją ir jo artimuosius. Jis užsaugo kartu su seneliu, pergyvenusiu savo brolio šeimos žūtį, todėl natūralu, kad atradus istorinius dokumentus liudijančius faktus priešingus nei nurodoma oficialioje Lietuvos Respublikos institucijos išvadoje, pareiškėjas skundžia jos veiksmus ir prašo atstatyti teisingumą. 3) Dėl informacijos tikslumo ir išsamumo Teismas konstatavo, kad skundžiamas Centro raštas yra pasirašytas ir laiku parengtas todėl atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus ir yra galiojantis. Sprendime “teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Centras neaptaria nė vieno iš pareiškėjo pateiktų istorinių dokumentų, selektyviai pasirinkdamas atsakymo temas, neatsako dėl pagrindinės užklausos temos – Jono Noreikos ir Lietuvos aktyvistų fronto vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse”. “Teismas pastebi, kad Centro 2018-07-18 raštas yra išsamus, detalus, jame aptariami visi pagrindiniai pareiškėjo klausimai dėl Jono Noreikos veiklos, pateikta Centro pozicija dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, susijusių su Jono Noreikos asmenine ir darbinės veiklos įtaka žydų žudynėms. Centro 2018-07-18 rašte išdėstyta pozicija yra aiški, pateikiami konkretūs Centro dėstomų argumentų pagrindai, t. y. istorinių tyrimų, archyvų duomenys, istorinis aplinkybių kontekstas, mokslinių straipsnių ištraukos.” “Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamame Centro rašte pateiktas vertinimas buvo nepakankamas, neišsamus ar nemotyvuotas. Priešingai, nustatytos aplinkybės ir Centro 2018-07-18 atsakyme pateikti duomenys atskleidžia, kad Centras atidžiai ir išsamiai įvertino pareiškėjo nurodomus pastebėjimus, atsakė į jo užduotus klausimus, pateikė poziciją dėl išreikštos kritikos apie Jono Noreikos veiklą ir tokią savo poziciją grindė faktiniais duomenimis bei dokumentais.” Pareiškėjas nesutinka su tokia teismo pozicija, mano kad aukščiau išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pažymėtina, kad teismas nevertindamas pareiškėjo byloje pateiktų istorinių dokumentų negalėjo konstatuoti, kad skundžiamas “Centro 2018-07-18 raštas yra išsamus, detalus, jame aptariami visi pagrindiniai pareiškėjo klausimai dėl Jono Noreikos veiklos”. Neįvertinus pateiktų dokumentų ir centro atsakymo turinio teismo argumentai yra nepagrįsti jokia įžvalga. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą lemia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012-02-13 5 1 Pareiškėjo senelis prieš karą su šeima išvyko į JAV. Nužudyti Papilėje gyvenę senelio brolis Mones Gochin, jo žmona Sheina, dukros Leya, Rakhael, Tsile, Mashe, Sara ir sūnųs Samuel, Abe, Yakov, Yosel ir Shmerel. Pareiškėjas turi istorikės Eglės Benediktaitės parengtą Gochin šeimos gyvenimo Lietuvoje studiją. --- PDF page 6 --- nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012). Pareiškėjo užklausoje ir papildomai bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti istoriniai dokumentai, tačiau Centro viešai publikuotame atsakyme šie dokumentai nėra aptariami. Nėra jų vertinimo, nėra atsisakymo motyvų, apsiribojama fraze, kad “Jūsų pateiktoje medžiagoje neradome duomenų”. Centro atsakymas neatitinka pareiškėjo prašymo turinio. Apie pareiškėjo pateiktus dokumentus nekalbama, tai ir yra ginčo ir šios apeliacijos esmė. Dėl pačio atsakymo išsamumo, pareiškėjas pažymėjo ir skunde ir teismo posėdžio metu, kad Centras savo atsakyme ir atsiliepime į skundą, atsikirsdamas į atsakovo argumentus susijusius būtent su Žemaitijos teritorija ir Noreikos ir LAF įtaka 1941 m. vasarą-rudenį (siauras aplinkybių ratas), kalba plečiamai - apie nacių pavaldumo aspektus ir veiklos modelius galiojusius viso okupacijos laikotarpio metu, visoje Lietuvos teritorijoje. Pareiškėjo dokumentai liudija, kad Žemaitijoje 1941 m. vasarą aukščiausią valdžią turėjo lietuviai, Noreika ir LAF organizacija, o vokiečių karių buvo vos keletas. Kadangi Centras skundžiamame atsakyme nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų istorinių dokumentų, toks atsakymas negali būti laikomas išsamiu ir motyvuotu. Pažymėtina, kad centro vadovė T.B. Burauskaitė, istorikai A. Bubnys ir A. Rukšėnas viešumoje publikuodami tyrimus, kuriuose yra nutylima daugybė faktų, tačiau tuo pačiu nurodoma, kad vertinimas atliktas visapusiškai - klaidina žmones ir daro žalą visuomenei. Teismas neįvertinęs pareiškėjo pateiktų įrodymų, neįvertinęs Centro atsakymo atitikimo VAĮ 3 str. 2 p (objektyvumas) ir 13 p. (išsamumas) reikalavimams, nepagrįstai konstatavo, kad Centro atsakymas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnį ir priėmė neteisėtą sprendimą. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad teismas pažeisdamas proceso taisykles, atsisakė vykdyti teisingumą ir neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjo skundas buvo atmestas formaliais pagrindais, remiantis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos teisme (dėl pareiškėjo teisių pažeidimo ir suinteresuotumo). Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė neargumentuotą, deklaratyviais teiginiais pagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., 5 str., 10 str., 15 str., 17 str 1 d. 19 str., 80 str., 86 str., 87 str., 133 str., 134 str. ir 144 str. 1 d. gerbiamos Teisėjų kolegijos prašome: Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-03-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. eI-534-281/2019 ir priimti naują sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtimi. PRIDEDAMA: Žyminio mokesčio kvitas. Visais teismo proceso klausimais, maloniai prašome kreiptis į advokatą Roką Rudzinską el. paštu rokas@rlaw.lt ar telefonu 861488303. Korespondenciją skirta pareiškėjui prašome siųsti adresu: advokatų kontora Rudzinskas ir partneriai, A. Mickevičiaus g. 14-2, Vilnius. Pagarbiai, Advokatas Rokas Rudzinskas 6
Supreme Administrative Court letter — 2 February 2020
English. Source PDF. 2 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 --- Supreme Administrative Court of Lithuania Žygimantų street no. 2, Vilnius Plaintiff (appellant): Grant Arthur Gochin [Personal identity or contact details omitted.] [Personal identity or contact details omitted.] United States of America Plaintiff's representative (address for correspondence): Rokas Rudzinskas, attorney A. Mickevičiaus street no. 14-2, LT-08119 Vilnius telephone: 8 614 88303 e-mail: rokas@rlaw.lt Institution whose decision is being appealed: state institution Center for the Study of the Genocide and Resistance of Residents of Lithuania Corporate code: 191428780 Address: Didžioji street no. 17/1, Vilnius STATEMENT On disinformation concerning the court finding being appealed February 2, 2002, Vilnius We hereby inform you that the director of the defendant organization on December 27, 2019, during broadcast of the Lithuanian public radio and television radio program "Aktualijų studio" [Current Events Studio], made false statements regarding the court finding being appealed. The director/defendant's statements of December 27, 2019, were published in writing in the news section of the Lithuanian public radio and television website in Lithuanian and English. The publication "Genocido centro vadovė: svarby ne istorinis išsilavinimas, o tikėti tyrimų rezultatais" [Genocide Center Director: History Education Not Important, but Trusting Results of Research Is] 1 states that (cit.): According to her, "it has never happened in this way, that our (the Genocide Center's--LRT.lt) conclusions or findings were annulled." "'We know that suit was filed the finding on J. Noreika with the administrative court,' the director of the Center for the Study of the Genocide and Resistance of Residents of Lithuania said, 'but the Vilnius Administrative Court found the findings were made based on academic methodology.'" The English-language translation on the site stated that (cit.): "'The Center's conclusions have never been dismissed,' said the Center's director. 'A [report] on Noreika was once taken to an administrative court [in Vilnius], but it ruled that the conclusions were made using scientific methodology.'" 1 https://www.lrt/lt/naujienos/lietuvoje/2/1128465/genocido-centro-vadove-svarbu-ne-instorinis- issilavinimas-o-tiketi-tyrimu-rezultatais and https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1133937/lithuanian- officer-in-holocaust-controversy-saved-jews-does-evidence-stack-up --- PDF page 2 --- This is false information. It's clear this is discussion about finding of the Vilnius District Administrative Court of March 27, 2019, in case no. eI-534-281/2019 concerning the call for annulling the historical finding on Jonas Noreika which is now undergoing appeal. The court finding in the case has not come into legal force, it is under appeal with the request to return the case to the court for full reconsideration. The call for annulment of the finding was rejected because of one technicality. The court felt the plaintiff contacted the Genocide Center with a request (rather than a complaint) on an administrative procedure, the provision of information, which was presented to the plaintiff in the Genocide Center's letter no. 14R-52 dated July 18, 2018. The court didn't consider the content of the Genocide Center's historical finding. The court did not consider historical documents and arguments presented by the plaintiff which show the finding needs to be changed. The court made no statement regarding these matters because it didn't consider them. The court never said or even hinted "that the historical findings were made based on academic methodology." This information presented to the public is not in keeping with the truth. This knowingly false statement was made via the state broadcaster with self-serving intent in order to defend their reputation, since for some time previously historians from Vilnius University and the Lithuanian History Institute had been openly criticizing in the media a new finding from the defendant about Jonas Noreika. In these circumstances, the defendant/director in issuing a public reply and claiming that "the court found that the findings were made based on academic methodology" intentionally spread disinformation to mislead the public using the authority of the court for cover. I hereby also inform you that the plaintiff has made written representation to the defendant and the state broadcaster for the retraction of this false information. Respectfully, Rokas Radziniskas, attorney
LGGRTC Noreika memorandum — October 2015, English version
English translation. Source PDF. 5 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
ACTIVITY OF JONAS NOREIKA (GENERAL VĖTRA) IN NAZI-OCCUPIED LITHUANIA
Historians of the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania (hereinafter referred to as Centre)
examined the activity of Jonas Noreika (nom de guerre General Vėtra) during the period of German and
Soviet occupation in details.
During the first year of Soviet occupation, the activity of J. Noreika is characterized by obvious signs of
patriotic, resistance activity. This conclusion is based on his life facts, related with membership in
Lithuanian anti-soviet resistance movement of 1940-1941, service in Lithuanian administration. On 22nd of
June, 1941, as Germany – Soviet Union war started, the members of Lithuanian anti-soviet resistance
movement moved from underground activity to armed resistance to Soviet regime. June Uprising took
place in 1941. The formed Lithuanian troops started military actions against Red Army, Soviet regime
supporters, seeking to establish themselves in the centres of counties, parishes until the German army
comes. There is some information that J. Noreika organized the group of 12 fighters in Plungė parish,
Mardosų village. The rebels, led by him, faced the Red Army next to Nausodis Village, along the homestead
of Liudas Meškauskas, near the Stonaičių bridge (Lietuvių tautos sukilimas: 1941 m. birželio 23–28 d.,
Vilnius, p. 397). The members of June Uprising 1941 initiated the actions to restore the activity of
governmental establishments, police structures, army, other social units, which had functioned until 15th of
June, 1940.
The research on activity of J. Noreika during German occupation led to conclusion that it cannot be
considered unambiguously. Information on activity of J. Noreika after uprising, i.e., at the end of June and
July, 1941, is quite fragmented. There are some data that J. Noreika was working in Lithuanian
commandant in Plungė. It was witnessed by priest of Plungė church Povilas Pukys, who was convicted after
war, during the interrogation of 4th of August, 1945. He told that on the first day of occupation,
commandant was established in Plungė. It was led by unknown military officer with the degree of captain.
Two days later, this position was transferred to military officer Povilas Alimas (LYA, f. K"1, ap. 58, b.
34851/3, l. 15 a.p "16). There also is some information that J. Noreika resided in Telšiai in July of 1941.
Here, he led Šiauliai Country LAF and took an active part in social activity. While leading the headquarters
of local activists, he contributed to the criminal prosecution of the persons, who had cooperated with
Soviet occupation regimen during the period of 1940–1941. On 30th of July, 1941, Telšiai commission with
the leader of activists captain Noreika, Telšiai Country chief Ramanauskas, Telšiai Region Security Police
Chief Čipkus, other persons adopted the resolution for three months of imprisonment for Jurgis Endriuška
in labour camp (V. Ašmenskas, Generolas Vėtra, Vilnius, 1997, p. 24; Masinės žudynės Lietuvoje 1941–
1944 m., Vilnius, 1973, d. 2, p. 286).
In summary, it might be stated that in July of 1941, captain Jonas Noreika had official relationships with two
establishments – Telšiai LAF and Plungė commandant. There is some information that in July of 1941,
Telšiai Country commandant (governor) Svilas and Telšiai County chief Ramanauskas invited captain J.
Noreika to the meeting of Telšiai City intellectuals, which took place in Ramanauskas’ room at the
beginning of July, 1941, in the presence of 30 people. The meeting considered the following matters:
1) organization of celebration for liberation from Bolsheviks; 2) preparation of rally resolution;
3) organization of rally on the first Sunday of July (first Sunday was 6th of July, 1941). The committee of 12
persons was elected for organization of celebration, one of members of which was J. Noreika. He prepared
resolution, whereby Telšiai residents welcome the Provisional Government of Lithuania, led by Prof. J.
Ambrazevičius, and express their trust in it. During rally, J. Noreika spoke by highlighting the harm, made by
Soviets to Lithuanian nation, by arguing that Soviets will lose the war, that Lithuania will be free and
independent. The resolution was read during rally, and organizers collected approximately 300 signatures
below the resolution. Then, the resolution was brought to Kaunas and handed to Provisional Government,
i.e., Prime Minister J. Ambrazevičius (V. Ašmenskas, Generolas Vėtra, Vilnius, 1997, p. 24–25; LYA, f. K"1,
ap. 58, b. 9792/3, t. 1, l. 125–127).
--- PDF page 2 ---
At the end of July, 1941, while visiting Kaunas, J. Noreika met the former colonel of Lithuanian army
Šlepetys, who then was the Minister of Interior of the Provisional Government. J. Noreika had known him
since his service in Lithuanian army. The Minister offered J. Noreika to hold the position of Šiauliai County
chief. He agreed and Šlepetys immediately signed the order for his appointment to this position. Next day,
J. Noreika went to Šiauliai and took over the position of County chief from Ignas Urbaitis on 3rd of August,
1941 (LYA, f. K"1, ap. 58, b. 9792/3, t. 1, l. 127–128). According to other data, he started holding the
position of County chief from 5th of August (LCVA, f. R"1099, ap. 1, b. 1, l. 107).
From the first days of occupation, Nazi regimen started implemented the policy of Jewish persecution and
extermination, which had been pre-planned before war, in Lithuania. From the end of June, 1941 till the
middle of September, 1941, first Jews were isolated, i.e., brought to temporary concentration camps, small
ghettos in province, large ghettos in Vilnius, Kaunas, Šiauliai. Some days or weeks later, Jews destruction
operations used to take place. Nazi succeeded to involve a part of national residents, working in civil
administration, various positions of Lithuanian police, in the persecution and destruction of Jews.
However, the repeated detailed research, carried out by historians of the Centre, failed to confirm the
statements, presented in memoirs of Aleksandras Pakalniškis, who had worked in Plungė commandant,
that J. Noreika was a member of mass destruction operations of Jews. On 15-16th of July, 1941, in Telšiai
Country, Plungė Parish, Kaušėnai Village, Rudelis mountain (4 km north west from Plungė, 600 m from
Plungė-Kretinga road), 1800 people were killed (Masinės žudynės Lietuvoje (1941–1944 m.), Vilnius, 1973,
d. 2, p. 409). Pakalniškis writes: “On the night of 12-13 July all the Jews of Plungė were murdered, including
the women and children. Before that, they were locked up in synagogues, whence they were taken in small
groups every night to the forest and shot. On July 12th several who had escaped lit fires in the city in three
places. When the spread of the fire was halted, the massacres began. They continued all night until the
next day, Sunday afternoon. During summa [Lithuanian Catholic week of prayers for the welfare of the
parish] the last Jews of Plungė were buried.I worked in the office of the Plungė kommandant for several
days before the massacre. Captain Noreika was the kommandant. There were more Lithuanian officers at
the Kommandatur, including captain Vensclauskis from Juodeikiai. They mobilized the young men of the
Plungė rural district, so they had a considerable number of armed men under their command. In Plungė at
that time there were just two sickly German soldiers. When the fire was stopped, one of the two little
soldiers came to the Kommandatur and shaking somewhat from excitement asked the kommandan‘What
are you planning to do with those Jews locked up in the synagogue?’ ‘I already issued the order to shoot
every last one,’ Lithuanian kommandant captain Noreika answered. Out of respect for that little weakling
German he remained standing.”(A. Pakalniškis, Per dvidešimtąjį amžių, Chicago, 1995, p. 119). Thus,
according to A. Pakalniškis’ memoirs, it turns out that these victims were shot upon the order of Plungė
commandant captain Jonas Noreika. Following the analysis of available archival documents, historians of
the Centre found out that the circumstances of aforementioned events deny the statements, presented in
A. Pakalniškis’ memoirs.
First. In the Office of the Chief Archivist of Lithuania (LYA), there are the case files of members of Plungė
Auxiliary Police, other persons, convicted after the war, as well as other type cases (LYA, f. K"1, ap. 58, b.
15668/3, 4619/3, 832/3, 34861/3, 6964/3, 1236/3, 12410/3, P"14200, 2833/3, P"16600, b. 35402/3, b.
29105/3, b, 17051/3, b. 21015/3, b. P"16827,b. 21012/3, b. 11284/3, ap. 46, b.1254). The interrogated
former members of Plungė Auxiliary Police and witnesses Zenonas Rudavičius, Jonas Buivydas, Jonas Šližius,
Zigmas Daržinskas, Leonas Laurinavičius, priest Povilas Pukys indicated that Plungė City commandant was
Lithuanian military officer Povilas Alimas (LYA, f. K"1, ap. 58, b. 6964/3, l. 24, 38 a.p.,45, b. 34851/3, l.15
a.p.,16, b. 12410/3, l. 15 a.p., b. 21015/3, l. 19).
Following their evidence (especially of priest Povilas Pukys), it should be concluded that J. Noreika had
never been the commandant of Plungė City.
--- PDF page 3 ---
Second. J. Noreika does not appear in aforementioned cases as organizer or participant of mass
massacre along Kaušėnai Village. The accused ones and witnesses evidenced that the organizers were
Germans, while convoying and shooting of Jews was led by Povilas Alimas and his assistant Pabrėža (LYA,
f. K"1, ap. 58, b. 6964/3, l. 18, 18 a.p., 24 a.p., 76 a.p., b. 15668/3, t. 1, 29, 56, 56 a.p.).
Third. J. Noreika could not order to shoot Plungė Jews (men, women, children) at his own initiative.
The historical research on Nazi occupational governing system allows stating that employees of Lithuanian
police structures, who took part in mass destruction operations of all Jews – men, women, and children –
were obedient executors of orders, given by German security police and SD officers, i.e., were strictly
subordinated.
The named results of research led to conclusion that Nazi occupation authority failed to involve J. Noreika
in Jews destruction operation in July, 1941, in Telšiai Country, Plungė Parish. However, the available
archival data, historical papers demonstrate that the activity of captain J. Noreikia during the period, when
he held the position of chief of Šiauliai County, was related with isolation of Jews. The process of Jews
isolation, which took place in Šiauliai County, could be divided into two stages. During the first stage, from
the end of June until 18th of July, 1941, preparation to specific works of Jews isolation took place. A part of
Jews from Šiauliai City had to move to the ghetto, established in the city, while other Jews had to move to
Žagarė (Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942, Vilnius, 2002, p. 75). Ignas Urbaitis, who held the position of
Šiauliai County chief in July of 1941, on 23rd of July, 1941, issued the document No. 6, whereby all Jews of
County towns were ordered to wear the Star of David on the left side of chest, to walk and appear in public
places from 6 to 20 h from 25th of July. The Jews from towns had to move to the places, specified by heads
of districts and mayors of towns from 25th of July to 15th of August, 1941. Those Jews, who would not
implement these orders, had to be punished (Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944 m. Dokumentų
rinkinys, Vilnius, 1973, d. 2, p. 225–226; Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942, Vilnius, 2002, p. 72–80).
J. Noreika did not take part in aforementioned actions of Jews discrimination and isolation because he took
over the position of Šiauliai County chief from I. Urbutis on 3rd (5th?) of August, 1941. On the second half of
August, 1941, the letters, signed by Šiauliai County chief J. Noreika, appeared. They were related with
isolation of Jews.
On 13th of August, Reichskommissar of Reichskommissariat Ostland Hinrich Lohse announced provisional
directives on behaviour with Jews, who resided in the territory of Reichskommissar of Reichskommissariat
Ostland. They specified that rural areas must be cleaned of Jews. Jews must be concentrated in cities or
areas of large cities, where ghettoes should be established (Уничтожение евреев СССР в годы немецкой
окупации (1941–1944). Сборник документов и материалов. – Иерусалим: Яд Вашем, 1991, с. 47–48).
While implementing these directives, Šiauliai Region Commissioner Hans Gewecke ordered the county
chiefs and city mayors to move all Jews to ghettoes on 14th of August, 1941 (LCVA, f. R"1099, ap. 1, b. 1, l.
151–152).
On 22nd of August, 1941, J. Noreika’s letter “To all heads of districts and mayors of secondary towns of
Šiauliai County) appeared, where it was announced that Šiauliai Region Commissioner had ordered to move
Jews, half-Jews from districts and towns, and accommodate them in one district – in ghetto. It was
indicated that all Jews from districts, secondary cities and towns must be moved to Žagarė from 25th to 29th
of August. Appropriate municipalities should take care of relocation. The lists of left property of Jews had to
be delivered to county chief. Heads and mayors had to inform the chief on fulfilment of order until 29th of
August (LCVA, f. R"1099, ap. 1, b. 1, l. 156). On 10th of September, 1941, his other letter “Orders to liquidate
movable property of Jews and escaped communists” was issued, which was dedicated for heads of districts
and mayors of secondary towns. The orders announced that one part of property (luxurious furniture, rolls
of materials, unused clothes) must be stored until separate order. It was planned to dedicate a part of the
property to schools, districts, post offices, shelters, hospitals, other establishments. It was also planned to
distribute a part of the property to war victims and to sell at auction. Livestock and deadstock had to be
rented for temporal tenants. Money for the sold property must be delivered to the cash office of county
board (LCVA, f. R"1099, ap. 1, b. 1, l. 239).
No information and no hints was found in the examined archival documents and historical papers that J.
Noreika would have been a member of mass massacre of Jews that took place in Šiauliai County. It should
be emphasized that he could not perform these functions because German occupation authority used
--- PDF page 4 ---
officers of police structures, and not the officers of Lithuanian civil authority for Jews destruction
operations. J. Noreika was the employee and head of civil establishment, and not of police structure.
In summary, it can be stated that during the period of German occupation, Jonas Noreika did not take part
in mass destruction operations of Jews in Telšiai and Šiauliai County. However, Nazi authority succeeded to
involve him, as well as other officers of Lithuanian civil administration, in the matters, related with isolation
of Jews.
It should be noted that during the period of German occupation, the activity of J. Noreika is characteried by
anti-Nazi provisions and actions. Damijonas Riauka, the fellow of J. Noreika, who collected lot of
information about him, noted in his publications that “Jonas Noreika did not divide the occupier to close
and strangers. When asked how we should behave with Germans, he replied: “Russians are not our friends,
and Germans are not our brothers”. What is more, J. Noreika “together with 10 intellectuals from Žemaitija
requested German authority to ban genocide against Lithuanians and Jews, and to grant the self-
governance to Lithuania”. In February, 1943, wrote an article “Current Germany”, where he revealed the
destructive nature of Nazi regimen to Lithuanians as well as to Germany. It was published in Šiauliai
newspaper “Tėvynė” („Ūkininkas“, Nr. 51, 1994 m. vasaris, „Trimitas“, Nr. 3, 1996 m. kovas).
At the beginning of 1943, J. Noreika took an active part in contributing to the disruption of establishment of
SS-legion in Lithuania. Being the chief of Šiauliai County, J. Noreika informed the general associate judges
that he would not implement the orders, related with mobilization of Lithuanians to SS legion (J.
Matulionis, Neramios dienos, Torontas, 1975, p. 221). On 23rd of February, 1943, J. Noreika was called to
the head of Political Department of Šiauliai County Commissariat, who told that as a result of failure to fulfil
the orders of German civil authority and because of tendentious article about the trip to German cities, he
is dismissed from the position of Šiauliai County chief and arrested on 23rd of February, 1943 (LYA, f. K"1,
ap. 58, b. 9792/3, t. 1, l. 168). First, J. Noreika was imprisoned in Šiauliai prison. Later, on 26th of March, he
was brought to Stutthof concentration camp in Germany (LYA, f. K"1, ap. 61, krt. 15), where he stayed until
11th of March (V. Ašmenskas, Generolas Vėtra, Vilnius, 1997, p. 33, 35). He and other prisoners were
released by Red Army. Then J. Noreika lived in Endau town. He was mobilized by Soviets to the Red Army as
soldier. He served until 27th of November, 1945. After demobilization, came back to Vilnius (LYA, f. K"1, ap.
58, b. 9792, t. 1. 168–170). On 10th of December, 1945, was employed as jurist consultant in Academy of
Sciences in Vilnius (Laisvės kovų archyvas, Kaunas, 1993, t. 7, l. 173). He worked there until arrest on 16th of
March, 1946.
Following the data of criminal case, in January of 1946, J. Noreika with others established National Council
of Lithuania (hereinafter referred to as LTT) as organizational centre, which had to join all underground
organizations. Senior Management of Lithuanian Armed Forces (hereinafter referred to as LGPVV) also
operated under LTT. J. Noreika (General Vėtra) was appointed as head of LGPVV in March of 1946 (LYA. f.
K"1, ap. 58, b. 9792/3, t. 1, l. 149–150). LTT was preparing to organize uprising in case of the possible war,
had issued several directives and orders, related with structure of organization. The main aim of LTT was to
restore independent sovereign state of Lithuania, governed on the principles of democracy. The indictment
criminal case (LYA, f. K"1, ap. 58, b. 9792/3, t. 4, l. 200–222) and judgement (LYA, f. K"1, ap. 58, b. 9792/3,
s. b., l. 148–153) did not accuse J. Noreika of killing people (LYA, f. K"1, ap. 58, b. 9792/3, t. 4, l. 200–222).,
On 20th – 22nd of November, 1946, Vilnius Garrison Military Tribunal found Jonas Noreika guilty, according
to article “a” of RSFSR BK 58I1, and imposed the death sentence – to shoot by seizing all his property (ibid,
t. 4, l. 261–265). The sentence was executed on 26th of February, 1947, in Vilnius (S. Vaitiekus, Tuskulėnai:
egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947), Vilnius, 2002, p. 246).
General Director Teresė Birutė Burauskaitė
This historical reference was given to:
--- PDF page 5 ---
Government Chancellor of the Republic of Lithuania Alminas Mačiulis,
Vilnius City Municipality mayor Remigijus Šimašius,
Director of Wrobwleski Library of Lithuanian Academy of Sciences Dr. Sigitas Narbutas.
LGGRTC response No. 14R-82 — 11 October 2018
English translation. Source PDF. 4 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 --- Center for the Study of the Genocide and Resistance of Residents of Lithuania October 11, 2018 No. 14R-82 re: September 19, 2018 [To:] Grant Arthur Gochin's representative attorney Rokas Rudzinskas [address] cc: Parliamentary Ombudsman [address] On the Provision of Information In response to your query we inform you: 1. The Center's activities are based on the presumption of innocence enshrined in the Lithuanian constitution and the democratic world, and also the legal acts of the Republic of Lithuania, and therefore suspicions, accusations or investigations which are rejected or halted without proving a person's culpability is equivalent to an acquittal of that person. Article 31 of the Lithuanian constitution: "A person is considered innocent until his guilt is proven in the manner prescribed by law and he is convicted by a court of law," article 303 part 5.2 of the Lithuanian criminal code: "The court issues a finding of acquittal if it is not proven that the accused participated in the commission of a criminal act." 2. The letter you sent from US Congressional Subcommittee for Immigration, Citizenship and International Law of January 13, 1975, by Joshua Eilberg to Lithuanian-American Community vice-president Algimantas Gečius confirms the Center's statement that Juozas Brazaitis- Ambrazevičius's actions were investigated by the US Congress and the US Department of Justice's Immigration and Naturalization Service, and that he was exonerated. It is clear from this letter that: a) former head of the Lithuanian Provisional Government Juozas Brazaitis-Ambrazevičius and this Government's interior minister Jonas Šlepetys were included on a list of suspected Nazi collaborators because of the accusations made against them; b) the investigation was initiated by the chairman of the US Congressional Subcommittee for Immigration, Citizenship and International Law, i.e., by US Congress structures responsible for these issues, with the task assigned to the Immigration and Naturalization Service; c) the investigation was begun and was halted (it is impossible to halt something which hasn't been started) without proving Brazaitis's and Šlepetys's culpability; d) US Congress representative Eilberg not only reported the halt to the investigation, but also indirectly apologized for the unfounded allegations leveled against Brazaitis and Šlepetys: "I hope this document will relieve the two aforementioned men and their friends from pressure and hopelessness due to the accusations made against them." [translation from the Lithuanian, not the original text of the letter -trans]. You for some reason do not mention this important wish and do not translate it to Lithuanian. 3. The letter you sent also mentions an Immigration and Naturalization Service letter to Congress. According to the Center's information, the US Department of Justice is reporting to Congress in this letter that Juozas Brazaitis-Ambrazevičius as the prime minister and education minister of the Provisional Government of Lithuania, and Jonas Šlepetys as the interior minister --- PDF page 2 --- of the Provisional Government, were accused of issuing orders upon whose basis repressions were carried out against Jews. During the investigation performed, 40 possible sources of information were referenced in the United States, Europe and the Near East: military document centers and different Jewish organizations (World Jewish Congress, American Jewish Congress, the Russian Jewish community, YIVO, the Committee against Naziism and Anti- Semitism, and etc.), separate individuals, German prosecutors, reporters and other recognized experts in the field of war crimes, but no information of an evidentiary nature was received from any source. We suggest you contact the institutions of these countries regarding the reliability of this information and for copies of internal documents from the institutions of other countries. 4. Your letter concluding that "the Center in assessing Škirpa's role in the Holocaust ..." doesn't coincide with the truth. The Center in investigating Škirpa's actions did not find any reliable information he was a participant in the Holocaust. According to the law establishing the Center, the Center does not perform legal judgments regarding the actions of people. Teresė Birutė Burauskaitė, general director [signed] [contact information for someone else] --- PDF page 3 --- --- PDF page 4 ---
LGGRTC Noreika memorandum — 17 December 2019
English translation. Source PDF. 4 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 --- Translation from Lithuanian language [Coat of arms] Genocide and resistance research centre of Lithuania Budget institution. Didzioji str. 17/1, LT-01128 Vilnius tel. (8 5) 231 4139, faks. (8 5) 279 1033, email. centras@genocid.lt . Data is gathered and saved in Legal persons register, code 191428780 MEMORANDUM ON JONAS NOREIKA (GENERAL STORM) ACTIVITY IN ANTI-NAZI UNDERGROUND Vilnius, 2019-12-17 In Jezuit parish archive of Lithuania and Latvia unknown in historiography testimonies of priest Jonas Borevicius were found which disclose that Jonas Noreika being Head of Siauliai district during the nazi occupation was in same time leading the Zemaitija anti-nazi resistance and organized network of Jew savoir in Siauliai. These testimonies priest Borevicius submitted on oath in USA Ilinoi Nothern district Eastern sector court in Chicago, in case USA v Antanas Virkutis (LJPA, F4, ap.1, b9). By initiation of National Vilnius Gaon Jewish museum, for saving of Jews priest Jonas Borevicius is awarded with Life saving cross (y. 2017), a memorial plaque is made for him in Siauliai. During questioning in Chicago court when asked, does he knows “about underground movement that took place in Lithuania during nazi occupation”, priest Jonas Borevicius answered: “That was active underground. And one day leader of underground met me “.“What was his name? “Jonas Noraika [Noreika]”.”Was he leading in whole Lithuania?” “No. Only in western Lithuania”. “Siauliai district?” “Western Lithuania, more than Siauliai district”. “What was the purpose of underground?” “ When he asked me to participate in that [underground] work, I told him, that I am catholic priest and I am accepting only the charity activity, not political or military. He says he agrees with it. And requested to gather small group of priests, which would directly assist Jews in Siauliai ghetto. Priest J. Borevicius, probably thought by J.Noreika, organized Jew rescue group according to anti- nazi resistance organization Lithuanian Front strict conspiracy rule to make underground groups only from 3 persons. Priest J. Borevicius, have chosen other two priests not only after their reliability, but also after their places of residence, suitable to lead out Jews from the town. Siauliai Jew ghetto was not far from church of St. Peter and Paul, therefore priest of this church Petras Dzegoraitis was leading out Jews through the hole in ghetto fence and brought them to St. Ignaco Lojola church in town center, where priest J. Borevicius was having service. Having rested for few hours in Jezuit residence, approximately on 2-3 am. at night Jews where leaving for Kuziai, which were 12 km away from Siauliai, where they stayed in shelter of Kuziai priest Adolfas Kleiba. Sometimes 15-20 Jew families were hidden in there, until priest A.Kleiba would be successful to find the accepting farmers. When asked, whether any other priests were taking part in this rescue group, priest. J.Borevicius said: “In underground only three work. Three and three and three... Because if you are caught and tortured and if you loose cold-bloodiness, strength, then you are able to tell only about other two. Every group has it’s mission in underground. Administration indicates what to do and that is it. If bigger group of persons knows about it, then it would be hard to maintain the secret, and there would be gross danger to our hard abut satisfactory mission of helping the poor men. Nazies could have devastated father Zigoraitis and father Kleibas and me. “ To question whether you received support from other residents of Siauliai when saving Jews, priest J.Borevicius told: There were few of my friends, doctors. Under my request one doctor in Siauliai has put one Jew kid as an assistant in hospital”. [Priest J.Borevicius tells about G.Periene son who escaped Kaunas ghetto, which was sent by priest J.Borevicius to Sofija Jasaitiene, and she sheltered him in hospital through her friend Janina Luiniene. This story of G.Periene was described in book released during soviet times (y. 1967) “Fighters even without weapon” and this book during the trial was given by priest J.Borevicius as evidence about his participation in saving Jews of Siauliai]. --- PDF page 2 --- Translation from Lithuanian language When asked whether someone retold him about political activity of underground in Siauliai, priest J.Borevicius told “I haven’t asked anyone, as no one would tell me. That was very strict secret. Underground-very strict secret”. Priest J.Borevicius indicated an incident, showing what is the end when conspiracy is not maintained: “Friend of father Poschela was drafting a lot of birth certificates but [being betrayed by someone] nazies hanged him”. To question “when he started to serve in underground”, priest J.Borevicius told: “When Germans came, nearly in the same time, I agreed to work in underground with those two colleagues saving Jews”. To question “whether you at any time were preaching about how nazies are conducting with Jews?” priest J.Borevicius told: ”My method was to do something, not to speak”. This important testimony of priest Jonas Borevicius, said on oath in court of USA, confirms explanations published by Genocide and resistance research centre of Lithuania (further - Centre) on 27th March 2019, regarding accusations towards Jonas Noreika – General Storm and gives background to make these conclusions. 1. Jonas Noreika actively participated in rescue of Siauliai Jews Testimony of priest J.Borevicius regarding attempts of J.Noreika to rescue Siauliai Jews is supplemented by testimonies of other rescuers of Siauliai Jews. Organizer of many of Siauliai Jews rescue operations Sofija Jasaitiene, awarded with Life saving cross, testifies that son of artisan of Frekel skin factory Jonukas “for purpose of rescue was transported to child asylum of Vaiguva” (Those who saved the world. Saving of Jews in Lithuania 1941-1944“,GRRCL, Vilnius, 2001, p.199), which was directly subordinate and financed by district administration board headed by J.Noreika. Head of the financial department of Siauliai district Antanas Gurevicius testifies that Vaiguva child asylum had hidden 7 Jewish children hidden and an adult Jew, she occupied asylum’s secretary position. (A.Gurevicius lists, 1999, p.120). One of leaders of Siauliai Jew saviors network dr. Domas Jasaitis, awarded with Life saving cross, with the help of his efforts a promise of Hanz Gewecke, nazi commissar of Siauliai district was acquired to stop Jew killings in Siauliai region, testifies, that a common resistance council of Siauliai town and district anti-nazi organization “Lithuanian front” (Siauliai department governed by dr.D.Jasaitis, whereas Siauliai district – Jonas Noreika) published an underground newspaper “Lithuania” “ which has condemned killings of Jews and has reminded that all taking part in these activities, when Lithuania recovers, will be brought to courts justice and judged for committed murders or collaboration when executing them (Those who saved the world. Saving of Jews in Lithuania 1941-1944“,GRRCL, Vilnius, 2001, p.54, 58). Sofija Jasaitiene testifies:”For one saved all families were brought into danger. Jew saving circumstances were so hard and complicated that in order to save one Jew, 5-10 persons should have involved” : for forging of personal document it was required “to find a man in municipality, who would put a stamp on a corresponding blank with attached photo”, it was required “ to find the determined, who were agreeing to accept such person without rights”, transport for his transportation was required, big finance for maintenance etc. (Those who saved the world. Saving of Jews in Lithuania 1941-1944“,GRRCL, Vilnius, 2001, p.197-198). It is obvious that such a vast developed Jew rescue activity as it was in Siauliai, would have been impossible without assistance of high officers of district and municipality. Domas Jasaitis testifies, that”[Jew saving activity] was performed in secret, it was know only to those who were performing the act of rescue and those to whom that action was directed to. Secrecy is a big help to successful underground activity, but the biggest enemy of history, because usually leaves no documented evidence”. (Those who saved the world. Saving of Jews in Lithuania 1941- 1944“,GRRCL, Vilnius, 2001, p.58). 2. J.Noreika is held to be a participant of anti-nazi resistance from the beginning of his work as head of Siauliai district --- PDF page 3 --- Translation from Lithuanian language Priest. J.Borevicius testifies, that J.Noreika has invited to work for underground “approximately at a time when Germans came”. This testimony and historical circumstances allow to state that agreeing to become head of Siauliai district Jonas Noreika took this position as a cover for acting in underground. This statement is affirmed by these circumstances: Minister of interior Jonas Slepetys has offered to J.Noreika to become head of Siauliai district on 1st of August, when he arrived to Kaunas and brought a support signed by hundreds of Zemaiciai in support of provisional government of Lithuania which is being brought down by Germans. From testimonies of members of Provisional government it is obvious that at a time they understood that nazi will not allow for Lithuanian Government to act longer (St. Raštikis, In fight for Lithuania, t. 2, Los Angeles, 1957, p.298-299; Z. Ivinskis, To freedom 1955 Nr. 6-43). “In the end of August, i.e. a week before J.Noreika’s appointment, Lithuanian activist front (LAF) headquarters decided to stop public activity of Lithuanian activist front (LAF) and transgress into anti nazi resistance underground” (A. Damušis, To freedom 1955 Nr. 7-44). J.Noreika was leader of LAF Telsiai district, therefore there is no doubt that before accepting to occupy new position J.Noreika has discussed with members of Government who were in preparation for underground activity the further political perspectives and purpose of his work in this position. Provisional government pas appointed J.Noreika as head of Siauliai district just before it’s resignation. After LAF suspended it’s activities from it’s core new anti-nazi underground organization was created Lithuanian front, J.Noreika appointed as head of Siauliai district underground (Mindaugas Bloznelis, Lietuvių frontas, Kaunas, 2008, p.91, 382, 398, 399). One of twelve founders of anti-nazi underground Lithuanian front, head of Siauliai anti-nazi underground D.Jasaitis testifies: “In this [head of Siauliai district] duty he [J.Noreika] got into contact with underground and was strongly defending state’s issues against occupiers” (Lithuanian encyclopedia, XX volume, Boston, p.409 ). When leading the antinazi underground in Siauliai district in year 1942 J.Noreika has established Siauliai district headquarters of military department “Kestutis”, was procuring establishment of these headquarters in Telsiai and Mazeikiai districts, was procuring the weapons for reestablishment of Lithuanian military forces. It is to be noted that only those who were not dirty with collaboration with enemy were accepted to members of Kestutis department, therefore it is obvious that underground members did not held that Jonas Noreika work as head of Siauliai district is collaboration. On February 23rd 1943 nazi has arrested J.Noreika and imprisoned in Stutthof concentration lager. For mass murder of Jews in Lithuania responsible German security police and SD head in Lithuania Karl Jager has accused J.Noreika that “was leading the Lithuanian opposition movement and especially agitated against Reich commissar proclaimed mobilization of Lithuanian nation (Stutthof concentration camp prisoners cards, Archiwum Museum Stutthof, Sygn, I-III-11224). On 1946 saying the final word in soviet trial J.Noreika agreed with accusations on opposition to soviet government, even they threatened him death sentence, but he didn’t agree with non essential accusation in this case, say that he “voluntary served Germans” and held this accusation untrue. (LYA, f-K1, ap.58,b.9792/3, t.4; V. Asmenskas, „General storm“, Vilnius, p. 359, 384). Totality of these circumstances allows to state, that J.Noreika is held to be participant of anti-nazi resistance from very beginning of his work as head of Siauliai district. 3. Until liquidation of Zagare ghetto J.Noreika did not understand that ghetto’s are one of the Holocaust stages Paradox of why J.Noreika was transferring nazi orders on establishment of Zagare ghetto but later organized Jew rescue from Siauliai ghetto, so risking not only his own but the lives of his little daughter and wife, can be explained only in one way: until liquidation of Zagare ghetto J.Noreika and other Siauliai residents thought that Jews can only be safe in ghettos. Such outcome is affirmed by these circumstances. --- PDF page 4 --- Translation from Lithuanian language In occupied Lithuania (same as elsewhere) nazi has left only one option for Jews to remain alive – to live in ghetto, because Jew caught behind the ghetto line in absence of special permit was sentenced to death. To first mass killings in Gargzdai, Kaunas, Plunge and Gruzdziai forest (Siauliai district) Jews were brought not from specially established ghettos. Organizer of Jew annihilation in Kaunas, SS brigadenfurher W.Stahlecker in his report to German minister of interior H.Himler wrote: ”After first annihilation Jewish committee was summoned and it was stated that establishment of ghetto is the only mean to make normal living conditions. It was stated in address to cries of Jews, that there is no other opportunity to run from eyesight of possible future annihilations“(Henry A. Zeiger, The case against Adolf Eichmann, The New American Library,1960, p.64-67). Ex-prisoner of Siauliai ghetto Leiba Lipsicas testifies: “On August 15th 1941 our family was imprisoned in Siauliai ghetto. I was trying to hide at a known farmers in Deivai village but was forced to leave them. Having no other exit decided to get into [Siauliai] ghetto. If Jew has profession useful to Vermacht can produce items required for war he is required and is settled into ghetto. Others – liquidated”. (Leiba Lipsicas, Siauliai ghetto, I Chapter, old.skrastas.lt, 2001). There were statements in public space say that predecessor of J.Noreika, head of Siauliai district Ignas Urbaitis has resigned from office understanding that Jews will be executed in ghettos, are not true. On 1944 being interrogated by NKVD I.Urbaitis answering the question why on 20th of July 1941 have he passed to his servants a nazi commandant Konovski order to establish ghetto in Zagare, he said: “When being head of Siauliai district I was guided by humanist purposes. I thought that when Jews will resettle to ghetto they will be protected under German laws, that then gestapo self –will, coercion and terror towards Jews will come to end. I don’t know for what purposes did Germans shoot Jews living in Zagare ghetto. All these murders, executed by German government, had nothing to do with Lithuanian self governance”. ( K 1, ap. 58, b P-20125, p.117-118) Commissar of Siauliai district Hanz Gewecke, one of initiators and organizers of Zagare and Siauliai ghettos, was telling after war that at a time he didn’t understand that ghettos will end with execution of Jews. On 1969 court of Lubeck (Germany) has rejected Holocaust accusations to H.Gewecke and his assistant Evaldas Bubas; E.Bubas (which is described by D.Jasaitis as being sophisticated cruel) was completely acquitted, whereas H.Gewecke was sentenced to four and half years imprisonment for under his order B.Mazoveckis was hanged in Siauliai ghetto, for he secretly brought some food. (https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/539141/miesto-istorija-aptaskyta-tukstanciu- zydu-krauju-1.). According to international acts of law and Criminal code of Lithuania genocide is an activity which is performed consciously, willingly “seeking to physically annihilate all or part of the people”. Until now unknown to historiography testimonies of priest Jonas Borevicius are important not only for Jonas Noreika – General Storm but also for history of all Lithuanian anti nazi resistance. These testimonies refute in essence soviet disinformation repeated as well as today, directed to discredit members of anti-soviet resistance, participants of uprising of June 1941. The most clear example of discrediting Jonas Noreika-General Storm is a book “Mass murder in Lithuania” published on KGB‘s order in 1973 (Mass murder in Lithuania, Chapter 2, Vilnius, 1973, p.8-10). General director Terese Birute Burauskaite Dalius Egidijus Stancikas, tel. (8~5) 275 1266, el. p. dalius.stancikas@genocid.lt
LGGRTC Brazaitis response — 22 December 2020
Lithuanian. Source PDF. 2 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO
CENTRAS
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius tel. (8 5) 231 4139, faks. (8 5) 279 1033, el. p. centras@genocid.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191428780
Grant Arthur Gochin, 2020-12-22 Nr. 14R-
atstovaujamam advokato Roko Rudzinsko
Į 2020-11-26
A. Mickevičiaus g. 14-2
LT-08119 Vilnius
DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO
Atsakydami į Jūsų pretenziją informuojame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centras (toliau – Centras) negali išpildyti Jūsų reikalavimo dėl priežasčių, kurias Centras
išsamiai nurodė atsakydamas Jums į šį klausimą 2018-10-11 ir 2019-01-02 atsakymuose. Papildomai
pridėtas 2019 m. kongresmeno B. Shermano laiškas Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui šiame
kontekste vertintinas kaip politiko nuomonė, bet ne kaip naujas istorinis šaltinis ar nauja istorinių
įvykių aplinkybė.
Generalinis direktorius prof, dr. Adas Jakubauskas
Dalius Egidijus Stancikas, tel. (8~5) 275 1266, el. p. dalius.stancikas@genocid.lt
--- PDF page 2 ---
Translation:
"In response to your claim, we would like to inform you that
the Lithuanian Genocide and Resistance Research Center (hereinafter
- the Center) cannot fulfill your request due to the reasons given
by the Center in detail in answering this question in its answers
of 11/10/2011 and 02/09/2019. Added 2019 Congressman B. Sherman’s
letter to Prime Minister S. Skvernelis is to be seen in this context
as the opinion of a politician, but not as a new historical source
or a new circumstance of historical events."
LGGRTC Noreika response — 11 February 2020
Lithuanian. Source PDF. 4 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO
CENTRAS
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius tel. (8 5) 231 4139, faks. (8 5) 279 1033, el. p. centras@genocid.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191428780
Grant Arthur Gochin, 2020-02-11 Nr. 14R-
atstovaujamam advokato Roko Rudzinsko
Į 2020-01-16
A. Mickevičiaus g. 14-2
LT-08119 Vilnius
DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO
Atsakydami į Jūsų raštą informuojame, kad Jūsų reikalavimas panaikinti Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pažymą „Dėl Jono Noreikos (generolo
Vėtros) veiklos antinaciniame pogrindyje negali būti įvykdytas dėl šių priežasčių.
Jūsų teiginiai, neva „Istorinės pažymos teiginiai yra paremti tik kun. Jono Borevičiaus
liudijimu ir LGGRTC prielaidomis“, „tyrimo metu nebuvo įvertintos aplinkybės, kuriomis buvo
duoti šie parodymai“, „liudininkas galimai neatsimena nenaudingų epizodų asmeniui, kuriam grėsė
išsiuntimas iš JAV“, „tai ideologinė ne istorinė pažyma” neatitinka tikrovės.
1. Centras savo 2019-12-17 pažymoje aiškiai nurodo, kad „kun. Jono Borevičiaus
liudijimas, pasakytas prisiekus JAV teisme, patvirtina 2019 m. kovo 27 d. Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centro paskelbtus paaiškinimus dėl kaltinimų Jonui Noreikai-
Generolui Vėtrai“. Todėl ši pažyma yra tęstinis Centro dokumentas, išplaukiantis iš ankstesnių
(2015 m., 2017 m. ir 2019-03-27) Centro pažymų apie Jono Noreikos veiklą ir tai nurodoma
minėtuose Centro raštuose: 2019-03-27 rašte minima 2017 m. pažyma, o 2019-12-17 rašte minimi
2019-03-27 paaiškinimai. Naujuose savo raštuose paminėdamas ankstesniuosius, nagrinėjančius
J. Noreikos veiklą, Centras nebekartoja tų pačių šaltinių ir argumentų. Jie yra vientiso ir
nuoseklaus tyrimo rezultatas ir sudaro visumą. Centro raštus, susijusius su J. Noreikos veiklos
tyrimu, vertino ir pasirašė tas pats asmuo – Centro gen. direktorė.
2. 2019-12-17 pažyma apie J. Noreikos veiklą buvo skirta visuomenei pranešti apie rastą labai
svarbų kun. J. Borevičiaus liudijimą, kuris patvirtina ir papildo 2019-03-27 Centro rašte skelbtas
išvadas: „būdamas Šiaulių apskrities viršininku J. Noreika buvo aktyvus pogrindinės antinacinės
--- PDF page 2 ---
lietuvių organizacijos „Lietuvių frontas“ dalyvis; Šiaulių antinacinės rezistencijos pogrindis, kuriam
priklausė J. Noreika, aktyviai gelbėjo žydus. Žydus gelbėję šiauliečiai pasitikėjo J. Noreika, jį vertino
labai teigiamai“.
3. Centras nemato pagrindo abejoti kun. J. Borevičiaus liudijimo teisingumu dėl šių
aplinkybių:
a) Centras neturi patvirtintų faktų (Jūs jų taip pat nepateikiate), kad ekstradicijos bylose prieš
lietuvius JAV, Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai duodavo melagingus parodymus.
b) Centras neturi žinių, kad kun. J. Borevičius būtų kaltinamas dėl melagingų parodymų.
Priešingai - kun. J. Borevičiaus gyvenimas, jo darbai, pasiaukojimas gelbėjant žydus leidžia jį
laikyti doru žmogumi.
c) Kun. J. Borevičiaus liudijimas dėl J. Noreikos niekaip nesusijęs su A. Virkučio veikla ir
negalėjo pagelbėti kaltinamajam A. Virkučiui. Šis liudijimas atsirado tik teismo dalyviams užduodant
šalutinius klausimus, kuriais bandyta išsiaiškinti, ar tikrai kun. J. Borevičius buvo antinacinio
pogrindžio dalyvis. Šiuo atžvilgiu kun. J. Borevičius niekaip negalėjo būti suinteresuotas sakyti
netiesą.
d) Kun. J. Borevičiaus liudijimai apie jo vykdytą žydų gelbėjimą atitinka patvirtintus faktus.
Visi paminėti žydų gelbėjimo grupės nariai yra apdovanoti už žydų gelbėjimą: kun. Adolfas Kleiba
yra pripažintas Pasaulio teisuoliu, kun. Petras Dziegoraitis ir kun. Jonas Borevičius Lietuvos
prezidentų yra apdovanoti už žydų gelbėjimą. Apie tai, kad kun. Borevičius gelbėjo žydus minima
net sovietų leistoje knygoje „Ir be ginklo kariai" ir šią knygą teismo metu kun. J. Borevičius pateikė
kaip įrodymą apie jo dalyvavimą gelbėjant Šiaulių žydus. Kun. J. Borevičiaus paliudyti konspiracijos
metodai atitinka antinacinės organizacijos „Lietuvių frontas“ taikytus konspiracinius metodus, o J.
Noreika buvo šios organizacijos lyderis Šiaulių apskrityje.
e) Kun. J. Borevičiaus liudijimas apie Šiaulių kalėjimo administracijos (kalėjimo viršininkas
buvo kaltinamasis A. Virkutis) elgesį su kaliniais atitinka kalėjimo kapeliono Vlado Požėlos
parodymus KGB tardytojams. Iš kun. V. Požėlos parodymų akivaizdu, kad A. Virkutis netrukdė V.
Požėlai aktyviai padėti kaliniams: atvežti papildomų maisto produktų, perduoti artimųjų laiškus ar
net skirti geresnes kameras (KGB tardytojai stebėjosi: „Jūs organizuodavote atvirą pagalbą kaliniams
ir dėl to prieš jus nesiėmė jokių represijų?“) Centras neturi pagrindo nepasitikėti šiais kun. Vlado
Požėlos parodymais, nes jis pripažintas Pasaulio teisuoliu, jo gelbėjimo veiklą patvirtino žydai,
sovietiniai aktyvistai, kiti buvę Šiaulių kalėjimo kaliniai.
f) Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus surinktoje medžiagoje apie kun. J. Borevičių
teigiama: „Kartu su kitais Šiaulių kunigais jėzuitais J. Borevičius įsitraukė į žydų gelbėjimą:
parūpindavo besislapstantiems dokumentus, ieškodavo slapstymo vietų ir patikimų žmonių, kurie
sutiktų priglausti persekiojamus žydus ir gelbėti žydų vaikus. Kunigas Jonas Borevičius palaikė
--- PDF page 3 ---
ryšį
su
kitais
žinomais
šiauliškiais:
Domu
ir
Sofija
Jasaičiais...“
(http://www.jmuseum.lt/lt/zuvanciuju-gelbejimo-kryziaus-iteikimo-
ceremonijos/i/268/apdovanojimo-ceremonijos-bukletas-gyvenima-dovanojusios-sirdys/).
Centro turima medžiaga rodo, kad Domas Jasaitis palaikė artimą ryšį ne tik su kun. J. Borevičiumi,
bet ir su Jonu Noreika.
Visa ši informacija nesuteikia pagrindo abejoti kun. J. Borevičiaus liudijimu, kad žydų
gelbėjimo veiklai jį paskatino Šiaulių apskrities antinacinio pogrindžio vadas Jonas Noreika.
Kadangi Jūs savo teiginius paremiate Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Alvydo
Nikžentaičio nuomone, atkreiptinas dėmesys, kad jo istorinių tyrimų laikotarpis yra ne XX amžius.
Jūsų teiginys, kad cituojamo teksto trumpinimas ir laužtinių skliaustų naudojimas (šis metodas
dažnai naudojamas istorijos mokslo darbuose) yra neva „neteisėtas D. Jasaičio liudijimo ir
enciklopedijos teksto iškraipymas, pogrindžio vado statuso pritempimas J. Noreikai bei visuomenės
dezinformacija“ neatitinka tikrovės. Nesutrumpintas Bostone leistos „Lietuvių enciklopedijos“,
tekstas yra toks: „J. Noreika 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės buvo paskirtas Šiaulių aps.
viršininku. Eidamas šias pareigas susirišo su pogrindžiu ir griežtai gynė krašto reikalus prieš
okupantus. 1943 m. po propagandinės kelionės į Vokietiją išspausdino lietuviškoje spaudoje straipsnį
„Šių dienų Vokietija“, kuris buvo gan nepalankus nacių režimui“.
Jūsų teiginys, neva „ankstesnėje [Centro] pažymoje dėl Jono Noreikos veiklos,
A.Pakalniškio liudijimas buvo atmestas kaip nemoksliškas, remiantis tuo, kad A.Pakalniškis
ankstesnėje knygos versijoje tiesiogiai neįvardijo Jono Noreikos, vadindamas jį vadu“ neatitinka
tikrovės. 2017 m. Centro pažymoje rašoma, kad A. Pakalniškio prisiminimuose pateiktus teiginius
paneigia minėtų įvykių aplinkybės: kiti šių įvykių dalyvių liudijimai, istoriniai dokumentai bei
nacių okupacinės sistemos istoriniai tyrimai.
Jūsų teiginys, kad „Centro pažymoje nurodoma, kad “Iki Žagarės geto likvidavimo J. Noreika
nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų” tokia išvada yra daroma remiantis nemoksliškai
atrinktais šaltiniais SS bigadenfriurerio W.Stahleckerio paaiškinimais duotais Himleriui dėl 1941 m.
pogromų Lietuvoje ir J.Urbaičio ginamaja kalba išsakyta NKVD tardytojams 1944 m. baudžiamojoje
byloj“ neatitinka tikrovės. 2019-03-27 ir 2019-12-17 Centro pažymose ši išvada taip pat paremta
Lietuvos žydų bendruomenės atstovo, Vilniaus geto tyrėjo Iljos Lemperto išvadomis, Šiaulių
apygardos komisaro, vieno iš Žagarės ir Šiaulių getų iniciatorių ir organizatorių Hanso Geweckes
filmuotais prisiminimais, kurie saugomi JAV Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone,
taip pat faktu, kad 1969 m. Liubeko (Vokietija) teismas atmetė H. Geweckei ir jo pavaduotojui
Evaldui Bubui pateiktus kaltinimai dėl dalyvavimo Holokauste; E. Bubas (kurį Domas Jasaitis savo
prisiminimuose apibūdina kaip „rafinuotai žiaurų, atsakingą už Jono Noreikos, didelio patrioto ir
rezistento, suėmimą 1943 m. kovo mėn. ir išvežimą į Štuthofą.“) buvo visiškai išteisintas, o H.
--- PDF page 4 ---
Gewecke nuteistas puspenktų metų kalėti už tai, kad jo nurodymu Šiaulių gete buvo pakartas B.
Mazoveckis. 1970 m. balandžio 27 d. Oldenburgo žemės teismas išteisino ir Šiaulių koncentracijos
stovyklos (1943 m. Šiaulių getas buvo paverstas koncentracijos stovykla) viršininką Hermaną
Schleefą.
Centras nesutinka su Jūsų nuomone, kad tokia Centro išvada neva yra „Holokausto
neigimas“, nes Centras niekada neneigė Holokausto. Centras negirdėjo, kad panašius kaltinimus
būtumėte pateikęs Vokietijai, nors, kaip minėta, Vokietijos teismai yra išteisinę Šiaulių geto ir
Šiaulių koncentracijos stovyklos tiesioginius steigėjus ir vadovus.
Generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė
Dalius Egidijus Stancikas, tel. (8~5) 275 1266, el. p. dalius.stancikas@genocid.lt
Seimas Human Rights Committee meeting extract — 30 March 2022
Lithuanian. Source PDF. 4 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS
Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 6811 El. p. zmteiskt@lrs.lt
_____________________________________________________________________________________________________________________
Advokatų kontorai Rudzinskas ir partneriai
2022-03-
Nr. S-2022-
DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO 2022-03-30 POSĖDŽIO PROTOKOLO IŠRAŠO
Seimo Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) 2022 m. kovo 30 d. posėdyje svarstė
2022 m. kovo 24 skundą „Dėl viešo Holokausto neigimo ir istorinių faktų iškraipymo“.
Siunčiame Komiteto 2022 m. kovo 30 d. posėdžio protokolo išrašą.
PRIDEDAMA. 1 lapas.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas
Tomas Vytautas Raskevičius
Ingrida Aidietienė, tel. 239 6810, el. p. ingrida.aidietiene@lrs.lt
Elektroninio dokumento nuorašas
--- PDF page 2 ---
Išrašas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS
POSĖDŽIO PROTOKOLAS
2022-03-30 Nr. 112-P-11
Vilnius
6. SVARSTYTA. Kiti klausimai.
6.2. Dėl 2022-03-28 skundo „Dėl viešo Holokausto neigimo ir istorinių faktų iškraipymo“.
NUTARTA. Konstatuoti, kad Žmogaus teisių komitetas 2018 m. birželio 6 d. posėdyje
išnagrinėjo analogišką pareiškėjo ir jo atstovo skundą, apie nagrinėjimo rezultatus informuojant
tiek pareiškėją ir jo teisinį atstovą, tiek tuometinį Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką.
Pažymėtina, kad ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro yra dėl faktinių aplinkybių, susijusių su skunde nurodytais asmenimis ir jų veiklos
vertinimu, todėl toks ginčas spręstinas teisme, nes Žmogaus teisių komitetas netiria ginčų dėl
faktinių aplinkybių nustatymo, taip pat netiria istorinių aplinkybių. Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2846-
535/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. eAS-312-552/2020 išspręsti klausimai dėl skunde formuluojamų
pareiškėjo ir teisinio atstovo reikalavimų.
Pritarta bendru sutarimu.
Posėdžio pirmininkas
Tomas Vytautas Raskevičius
Posėdžio sekretorė
Ingrida Aidietienė
Elektroninio dokumento nuorašas
--- PDF page 3 ---
DETALŪS METADUOMENYS
Dokumento sudarytojas (-ai)
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Gedimino pr.
53, 01109 Vilniaus m., Lietuva (2022-03-31 14:24:20)
Dokumento pavadinimas (antraštė)
Posėdžio protokolo išrašas Advokatų kontorai
Rudzinskas ir partneriai
Dokumento rūšys
-
Dokumento registracijos data ir numeris
2022-03-31 Nr. V-2022-3580
Dokumento gavimo data ir dokumento gavimo
registracijos numeris
-
Dokumento specifikacijos identifikavimo žymuo
ADOC-V1.0
Parašo paskirtis
Kopijos tikrumo patvirtinimas
Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos
Ingrida Aidietienė, Padėjėjas
Parašo sukūrimo data ir laikas
2022-03-31 14:24:06 (GMT+03:00)
Parašo formatas
XAdES-T
Laiko žymoje nurodytas laikas
2022-03-31 14:24:11 (GMT+03:00)
Informacija apie sertifikavimo paslaugos teikėją
ADIC CA-A,Asmens dokumentu israsymo centras prie
LR VRM,2.5.4.97=#1609313838373738333135,LT
Sertifikato galiojimo laikas
2021-12-13 14:29:28–2024-12-12 14:29:28
Informacija apie būdus, naudotus metaduomenų
vientisumui užtikrinti
-
Pagrindinio dokumento priedų skaičius
-
Pagrindinio dokumento pridedamų dokumentų skaičius -
Programinės įrangos, kuria naudojantis sudarytas
elektroninis dokumentas, pavadinimas
DocLogix v12.8.7.0
Informacija apie elektroninio dokumento ir elektroninio
(-ių) parašo (-ų) tikrinimą (tikrinimo data)
Tikrinant dokumentą nenustatyta jokių klaidų ( 2022-
03-31 14:24:20)
Elektroninio dokumento nuorašo atspausdinimo data ir
ją atspausdinęs darbuotojas
2022-03-31 14:24:20 atspausdino Ingrida Aidietienė
Paieškos nuoroda
-
Papildomi metaduomenys
-
--- PDF page 4 ---
DETALŪS METADUOMENYS
Dokumento sudarytojas (-ai)
Lietuvos Respublikos Seimas, Gedimino pr. 53, 01109
Vilniaus m., Lietuva (2022-03-31 16:30:16)
Dokumento pavadinimas (antraštė)
DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO 2022-03-30
POSĖDŽIO PROTOKOLO IŠRAŠO
Dokumento rūšys
-
Dokumento registracijos data ir numeris
2022-03-31 Nr. S-2022-1286
Dokumento gavimo data ir dokumento gavimo
registracijos numeris
-
Dokumento specifikacijos identifikavimo žymuo
ADOC-V1.0
Parašo paskirtis
Pasirašymas
Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos
Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo narys
Parašo sukūrimo data ir laikas
2022-03-31 16:20:41 (GMT+03:00)
Parašo formatas
XAdES-T
Laiko žymoje nurodytas laikas
2022-03-31 16:20:53 (GMT+03:00)
Informacija apie sertifikavimo paslaugos teikėją
EID-SK
2016,2.5.4.97=#160e4e545245452d313037343730313
3,AS Sertifitseerimiskeskus,EE
Sertifikato galiojimo laikas
2020-11-20 16:06:14–2023-11-20 16:06:14
Parašo paskirtis
Registravimas
Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos
Seimo kanceliarija, Dokumentų valdymo sistema
Parašo sukūrimo data ir laikas
2022-03-31 16:20:55 (GMT+03:00)
Parašo formatas
XAdES-EPES
Laiko žymoje nurodytas laikas
-
Informacija apie sertifikavimo paslaugos teikėją
RCSC IssuingCA,VI Registru centras - i.k.
124110246,RCSC,LT
Sertifikato galiojimo laikas
2022-02-28 10:34:07–2025-02-27 10:34:07
Informacija apie būdus, naudotus metaduomenų
vientisumui užtikrinti
-
Pagrindinio dokumento priedų skaičius
1
Pagrindinio dokumento pridedamų dokumentų skaičius -
Programinės įrangos, kuria naudojantis sudarytas
elektroninis dokumentas, pavadinimas
DocLogix v12.8.7.0
Informacija apie elektroninio dokumento ir elektroninio
(-ių) parašo (-ų) tikrinimą (tikrinimo data)
Tikrinant dokumentą nenustatyta jokių klaidų ( 2022-
03-31 16:30:16)
Elektroninio dokumento nuorašo atspausdinimo data ir
ją atspausdinęs darbuotojas
2022-03-31 16:30:16 atspausdino Gražina Lapėnienė
Paieškos nuoroda
-
Papildomi metaduomenys
-
Noreika court complaint — 10 August 2018
Lithuanian. Source PDF. 12 PDF pages. Embedded text; no machine OCR used.
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
1
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Žygimantų g. 2, Vilnius
Pareiškėjas:
Grant Arthur Gochin
[Personal identity or contact details omitted.]
[Personal identity or contact details omitted.]
Jungtinės Amerikos Valstijos
Pareiškėjo atstovas (adresas korespondencijai):
Advokatas Rokas Rudzinskas
A. Mickevičiaus g. 14-2, LT-08119 Vilnius
tel.: 8 614 88303, el. Paštas: rokas@rlaw.lt
Institucija kurios sprendimas skundžiamas:
BĮ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
[Personal identity or contact details omitted.]
Adresas: Didžioji g. 17/1, Vilnius
SKUNDAS
DĖL ATSISAKYMO PAKEISTI ISTORINĘ IŠVADĄ
2018 m. rugpjūčio 10 d., Vilnius
1.
FAKTINĖS APLINKYBĖS
Pareiškėjas ir inciatyvinė grupė Lietuvos istorikų ir intelektualų kreipėsi į Vilniaus miesto merą su
prašymu nukabinti memorialinę lentą Jonui Noreikai - Generolui Vėtrai, esančią ant Mokslų
akademijos Vrublevskio bibliotekos sienos. Prašymas buvo remiamas tuo, kad anot Plungės
komendatūros sekretoriaus A.Pakalniškio prisiminimų Jonas Noreika kaip LAF Telšiai vadas 1941
m. liepos mėn. davė žodinį nurodymą sušaudyti visus Plungės žydus uždarytus ir kalintus
sinagogoje. Prašymas taip pat paremtas tuo, kad yra išlikę Jono Noreikos pasirašyti įsakymai dėl
žydų izoliavimo getuose ir jų turto nusavinimo.
Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą (toliau - Centras), kad ši
instituciją pateiktų savo išvadą dėl Jono Noreikos dalyvavimo Holokausto įvykiuose.
Centras 2015 m. liepą Vilniaus miesto merui pateikė Joną Noreiką ginančią ir išteisinančią išvadą.
Ši išvada paviešinta Centro tinklalapyje. 2015 m. spalio mėn. Centras parengė dar vieną Noreiką
ginančią išvadą apie, kurią publikavo savo internetiniame tinklapyje ir persiuntė Vyriausybės
kancleriui, Vilniaus merui ir Vrublevskių bibliotekos direktoriui.
Dėl išvadose išdėstytų teiginių pareiškėjas kreipėsi į centrą raštu, prašydamas paaiškinti kuo
remiantis centras teigia, kad “istoriografijoje žydų izoliavimas ir masinės žudynės nėra
vertinamos kaip du tapatūs dalykai”, “nėra žinių apie tai, kad J.Noreika buvo susijęs su žydų
--- PDF page 2 ---
2
masinių žudynių organizavimu ar vykdymu”. Centras atsakydamas pareiškėjui pateikė 6 lapų
istorinių šaltinių sąrašą, daugelis, kurių buvo centro istorikų Rukšėno ir Bubnio darbai.
Pareiškėjas kreipėsi į seimo kontrolierių įstaigą, nurodydamas, kad Centras pažeidžia skaidraus
administravimo ir objektyvumo principus, nurodė, kad Centras savo išvadose advokatauja Jonui
Noreikai ir pateikdamas subjektyvias ir nepagrįstas nuomones iškraipo istorinius įvykius, o
teisindamas Noreikos asmenybę neigia jo prisidėjimą prie Holokausto Žemaitijoje ir Šiauliuose.
Taip pat nurodė, kad Noreikos veiksmai yra vertinami ne pagal taisykles nustatytas Niurnbergo
tribunolo statute ir JT Genocido Konvencijoje. Seimo kontrolierius pareiškėjo prašymą pripažino
pagrįstu ir įpareigojo Centrą pateikti išsamų atsakymą į pareiškėjo klausimus, taip pat informavo
Seimą apie tęstinius asmenų aptarnavimo tvarkos pažeidimus.
Atsakydamas į pareiškėjo raštą Centras iš esmės neatsakė į pareiškėjo klausimus, nurodė, kad
“Centras pagal savo kompetenciją negalėjo nustatyti ar J Noreika tikrai pasirašė šį raštą (dėl
Žagarės geto sudarymo) ir ar jis žinojo ar turėjo žinoti apie vykdytojo tikslą sunaikinti dalį grupės”,
Centras negalėjo teigti, kad Noreika dalyvavo Holokauste, atsižvelgdamas į nekaltumo
prezumpciją ir turimus duomenis”.
Pažymėtina, kad Centro 2015 m. išvadose pateikta informacija iš esmės nesiskiria nuo tos, kuri
buvo pateikta Vyriausiam policijos komisariatui 2014-03-27 raštu. Nors Centras spalio mėn.
išvadoje nurodo, kad atliko papildomus tyrimus, tačiau visuomenei nebuvo pateikta daugiau
informacijos nei Centras turėjo 2014 m. Nuo to laiko centro pozicija nesikeitė, Centro vadovė
Teresė Burauskaitė aktyviai gynė Joną Noreiką, nepagrįstai atmesdama visus metamus kaltinimus.
Lietuvos teisėsaugai ir visuomenei centro pateikta informacija neatskleidžia Jono Noreikos
nusikaltimų prieš žmonija, tuo išvengiant teisinio šio asmens įvertinimo ir apgaunant Lietuvos
žmones.
2018 m. pareiškėjas inicijavo nepriklausomą archyvinių dokumentų tyrimą, Lietuvos centriniame ir
Ypatingame archyvuose. Tyrimą atliko nacių nusikaltimų tyrinėtojai Evaldas Balčiūnas ir Andrius
Kulikauskas. Tyrimo metu atrasti dokumentai ir istorikų sąsajos su jau žinomais ir publikuotais
dokumentais (įskaitant Lietuvių nacionalistų partijos sekretoriaus Z.Blyno 2010 m. išspausdintą
išsamų įvykių dienoraštį) liudija, kad Centras nuo 2015 m. aktyviai dezinformavo ir klaidino
visuomenę bei valdžios žmones dėl Jono Noreikos sąsajų su Holokaustu Žemaitijoje ir Šiauliuose.
Atrasti dokumentai liudija, kad Jonas Noreika vadovavo LAF Telšiai - organizuotai grupuotei, kuri
1941 m. vasarą buvo aukščiausia valdžia Žemaitijoje. LAT Telšiai nariai užėmė svarbiausias vietas
teisėsaugos ir civilinėse įstaigose, taip pat organizavo ir vadovavo savarankiškiems savisaugos
padaliniams (Tautinio Darbo Apsauga, TDA, LAF, “baltaraiščiai”) kurie vykdė Plungės ir Telšių
žydų žudynes. Dokumentai patvirtina, kad LAF Telšiai vadavietė buvo įsikūrusi tame pačiame
pastate kaip ir Lietuvių komendatūra, kad LAF Telšiai vadas išduodavo ir tvirtindavo leidimus
ginklams (LAF ir TDA nariams), rengė karo lauko teismus, nagrinėjo malonės prašymus ir vykdė
egzekucijas. LAF Telšiai leido oficialų laikraštį Žemaičių žemė, kuriame yra atvirai skelbiami
antisemitiniai pareiškimai ir skatinamas susidorojimas su žydais. Spauda, leidžiančioji ir
vykdančioji valdžia buvo sukoncentruota vienos organizuotos žmonių grupės LAF Telšiai rankose.
Šiai grupuotei vadovavo Jonas Noreika.
1941 m. vasaros dokumentai ir spauda apie vokiečius Žemaitijoje nekalba, tik Zenonas Blynas
užsimena apie keletą nuo fronto užsilikusių vokiečių kurie dalyvavo egzekucijose ir save įvardino
kaip sadizmo turistai.
--- PDF page 3 ---
3
Šio tyrimo pasekoje pareiškėjas kreipėsi į Genocido centrą su užklausa įvertinti argumentus ir
pateikiamus dokumentus ir atitinkamai pakeisti oficialią istorinę išvadą (Priedas Nr 20). Centras
2018-07-19 savo tinklapyje paskelbė atsakymą į pareiškėjo užklausą, taip pat paviešino pareiškėjo
istorinį tyrimą menkinantį atsišaukimą. Skundžiamame atsakyme centras atsisakė pakeisti
istorinę išvadą. Pažymėtina, kad atsakyme nėra nė žodžio užsimenama apie pareiškėjo
pateiktus dokumentus (Priedas Nr 21), liudijančius Noreikos dalyvavimą karo nusikaltimuose.
Pareiškėjo nuomone atsisakymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Naujai atrasti
istoriniai dokumentai, o taip pat užklausos argumentai ir šiame skunde išdėstyti argumentai sudaro
pagrindą panaikinti skundžiamą atsisakymą ir įpareigoti Genocido centrą atlikti objektyvų tyrimą
ir paviešinti nešališkas išvadas.
III. GENOCIDO CENTRO ISTORINIŲ IŠVADŲ ARGUMENTAI
Centro vadovė 2015-2018 m. aktyviai neigė J.Noreikos nusikalstamą vaidmenį.
Žemiau yra pateikiamos citatos iš Genocido centro 2015 m. liepos ir spalio pažymų apie Joną
Noreiką (Priedas Nr 7 ir 8). Pažymime, kad tai yra vieninteliai oficialūs duomenys apie šį asmenį -
pateikti istorinius tyrimus vykdančios valstybės institucijos.
“Centro istorikai visapusiškai ištyrė Jono Noreikos veiklą vokiečių ir sovietų okupacijos
laikotarpiu “ (2015 spalio pažyma);
“Centro istorikų atlikti pakartotiniai išsamūs tyrimai nepatvirtino <...> Antano Pakalniškio
prisiminimuose pateiktų teiginių esą, J.Noreika yra buvęs žydų naikinimo operacijos
dalyvis.“ (2015 spalio pažyma)
“Centro istorikai remdamiesi galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų
analize nustatė, kad minėtų įvykių aplinkybės paneigia A.Pakalniškio prisiminimuose pateiktus
teiginius.” (2015 spalio pažyma).
“LGGRTC tirdamas Jono Noreikos veiklą rėmėsi visais jam pasiekiamais informacijos
šaltiniais” (2018-02-26 atsakymas Seimo kontrolieriui ir pareiškėjui)
Centras savo publikacijose nurodo, kad “nėra žinių apie tai, kad J.Noreika buvo susijęs su žydų
masinių žudynių organizavimu ar vykdymu”, tačiau 2017 spalio 24 d. rašte adresuotame
pareiškėjui nurodo, kad praėjus 16 metų nuo įstaigos įkūrimo centras “Lietuvos Nacionalistų
Partijos veiklos netyrė,” ir mano, kad “tai bus naudinga padaryti ateityje”.
Pasisakydama dėl J.Noreikos talkininkavimo nacių režimui, Teresė Birutė Burauskaitė išvadoje
nurodo, kad “istoriografijoje žydų izoliavimas ir masinės žudynės nėra vertinamos kaip du
tapatūs dalykai”, “žydų suvarymas į getus <...> teikė naciams galimybę pereiti prie žydų
žudymo, t.y. juos sunaikinti kaip nepageidaujamą rase”, tačiau nėra žinių apie tai, kad
J.Noreika buvo susijęs su žydų masinių žudynių organizavimu ar vykdymu”. (2015 liepos
pažyma)
--- PDF page 4 ---
4
Toks oficialiose ir viešose centro pažymose pateikiamas istorinių įvykių aiškinimas iškreipia
objektyvią tiesą ir parodo nesugebėjimą susitaikyti su Holokausto įvykiais. Nėra suprantama,
kuriuo laiko momentu Lietuvos “istoriografijoje” talkininkavimas vykdant genocidą pradėtas
vertinti atsietai nuo šio nusikaltimo žmonijai? Getų formavimo ir žydų turto nusavinimo
negalima vertinti atsietai nuo masinių žudynių - tai nusikaltimo vadinamo genocidas dalis.
Nors vaidmenys gal ir ne tie patys, bet veiksmai nukreipti į vieną tikslą. (2015 liepos pažyma)
Nepaisant nustatytų aplinkybių, kad Noreika siejamas su organizacijomis žinomai vykdžiusiomis
žydų tautos naikinimą Šiaulių apskrityje (1941 rugpjūčio - 1943 sausio mėn.), Genocido tyrimų
centras, išvadoje konstatuoja, kad “Reikia pastebėti, kad jis tokių funkcijų negalėjo atlikti, nes
vokiečių okupacinė valdžia žydų naikinimo operacijoms organizuoti, vykdyti, naudojo ne
lietuvių civilinės valdžios, o policinių struktūrų pareigūnus, pagalbinę policiją, savisaugos
batalioną. J.Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojos
ir jos vadovas”.
Ištirtuose archyviniuose dokumentuose ir istorikų darbuose nerasta jokių žinių, net užuominų, kad J.
Noreika būtų buvęs Šiaulių apskrityje vykusių masinių žydų naikinimo operacijų dalyvis. (2015
spalio pažyma)
Trečioji aplinkybė - kpt. Jonas Noreika pats savo asmeninė iniciatyva negalėjo įsakyti
sušaudyti Plungės žydų net ir tuo atveju, net ir tuo atveju jei jis ir būtų buvęs šių žudynių dalyvis.
Istoriniai tyrimai rodo, kad masinės visų žydų - vyrų moterų ir vaikų - naikinimo operacijas lietuvių
policinių struktūrų darbuotojai, pagalbinės policijos nariai atliko ne savo pačių inicijuotas
tarnybines užduotis, o vykdydami vokiečių saugumo policijos ir SD įstaigos pareigūnų, kitų
okupacinių įstaigų nurodymus. (2015 liepos pažyma)
Taip pat yra žinių, kad J. Noreika 1941 m. liepos mėn. gyveno Telšiuose. Čia jis vadovavo
Telšių aps. LAF organizacijai ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Vadovaudamas
vietos aktyvistų štabui, jis prisidėjo prie teisinio persekiojimo asmenų, kurie 1940–1941 m.
bendradarbiavo su sovietų okupaciniu režimu. (2015 spalio pažyma)
Apibendrinant galima teigti, kad 1941 m. liepos mėn. kpt. Joną Noreiką siejo tarnybiniai ryšiai su
dvejomis įstaigomis – Telšių LAF organizacija ir Plungės komendantūra. (2015 spalio pažyma)
Antroji aplinkybė - po karo suimtų ir teistų buvusių Plungės pagalbinės policijos būrio narių ir kitų
asmenų bylose, kpt Jonas Noreika neminimas kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu dalyvis ar
organizatorius, turintis teisę įsakinėti. Tardymo metu suimtieji nurodė, kad žudynių
organizatoriai buvo vokiečiai <...>. (2015 liepos pažyma)
Čia minėtose bylose J. Noreika nefigūruoja kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu
organizatorius ar dalyvis. Kaltinamieji ir liudininkai per apklausas liudijo, kad žudynių
organizatoriai buvo vokiečiai, o žydų konvojavimui ir sušaudymui ties Kaušėnais vadovavo
Povilas Alimas ir jo pagalbininkas Pabrėža (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 6964/3, l. 18, 18 a.p., 24 a.p., 76
a.p., b. 15668/3, t. 1, 29, 56, 56 a.p.).
Išdėstyti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad 1941 m. liepos mėn. nacių okupacinei valdžiai
nepavyko įtraukti J. Noreikos į Telšių aps. Plungės vls. vykusią žydų naikinimo operaciją.
--- PDF page 5 ---
5
Apibendrinant galima teigti, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs
žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse. Tačiau okupacinei nacių
valdžiai jį, kaip ir kitus lietuvių civilinės administracijos pareigūnus, pavyko įtraukti į su žydų
izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą. (2015 spalio pažyma).
Centro leidžiamame žurnale 2016 m. pasirodė centro istoriko Alfredo Rukšėno 26 lapų straipsnis
(Priedas Nr 19) vaizduojantis Noreiką kaip globojusį žydus, nieko nežinojusį ir neturėjusį jokių
genocidinių ketinimų. A.Rukšėnas akcentuoja tik Noreikos veiksmus dėl turto nusavinimo,
sukurdamas jiems apibrėžti naujadarą - “ekonominis genocidas”, tuo sušvelnindamas Noreikos
nusikaltimus. Istorinio tyrimo ir archyvinių dokumentų šviesoje, Jono Noreikos “ekonominis
genocidas” turėtų būti suprantamas kaip etninės grupės naikinimas dėl ekonominių išskaičiavimų,
tačiau centras šio asmens įvaizdį piešia visai kitomis spalvomis.
Centro išvadose ir straipsnyje pateikta informacija yra pagrįsta prielaidomis ir neatitinkanti
tikrovės. Žemiau išdėstyti argumentai dėl dalyvavimo karo nusikaltimuose sudaro pagrindą
keisti išvadą iš esmės.
III . NAUJAI ATRASTŲ ISTORINIŲ DOKUMENTŲ SVARBA
Istorikai ištyrę 1941 m. birželio sukilimo ir vėlesnių įvykių aplinkybes, nustatė, kad Telšių LAF
nebuvo pavaldūs nacių nurodymams, jie veikė savo iniciatyvą, be nacių žinios, patys apsirūpino
ginklais ir “Nacionalzocialistinės” partijos nario leidimais jiems nešioti. Ši organizacija 1941 m.
vasarą Žemaitijoje buvo aukščiausia valdžia.
Istorikai nustatė, kad 1941 m. antrąjį pusmetį vykęs žydų tautos naikinimas Žemaitijoje buvo
skatinamas LAF leidžiamame laikraštyje “Žemaičių žemė”, LAF platinamuose atsišaukimuose,
kartu su žudynėmis buvo rengiamos miesto šventės, kuriose buvo išsakomos kalbos šlovinančios
lietuvių tautos darbą, nacistinę Vokietiją ir Adolfą Hitlerį. Šie įvykiai vyko Telšių LAF vado Jono
Noreikos žinioje, jam vadovaujant ir aktyviai dalyvaujant.
Pažymėtina, kad Saugumo policijos ir SD vadas visai Lietuvai buvo SS štandartenfiureris Karlas
Jėgeris (1941-07-02 - 1943-07-31), jis kartu buvo ir 3/A operatyvinio būrio (EK 3), A operatyvinės
grupės naikinimo būrio vadas. 1941 m. gruodžio 1 d. buvo parengta detali ataskaita, kurioje Jėgeris
detaliai aprašė 137 346 žmonių likvidavimą (iš kurių didžioji dauguma žydai), įvykdytą nuo 1941 m.
liepos 2 d. iki lapkričio 25 d. Dokumente pateikiamos tikslios žudynių datos ir vietos, aukų skaičius
ir jų suskirstymas į kategorijas (žydai, komunistai, nusikaltėliai ir kt.). Iš viso išvardinta per 100
žudynių epizodų 71 skirtingoje vietoje.
Plungės ir Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 (Hamano
būrys) vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando
teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai
už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų
išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, buvęs 100 km nuo Plungės.
Iš tiesų Telšių vyrų žydų žudynėse dalyvavo tiktai kokie 8 vokiečiai, tai yra, vienas skyrius. Visa tai
sutampa su Štalekerio 1941 m. spalio 15 d. ataskaita, iš kurios matyt, kad vienas Einsatzkommando
2 būrys (maždaug 30 karių), atsakingas už visą Šiaulių apygardą, įstengė išžudyti 42,000 žydų,
kuomet Jėgerio Einsaztkommando 3 (150 karių ) Kauno apygardoje išžudė tiktai 32,000. Iš Jėgerio
--- PDF page 6 ---
6
ataskaitos teksto galime suprasti, kad jo būrys, vadovaujamas sociopato Hamano, buvo labai
skrupulingas, dirbo 5 dienas per savaitę. Ką tai gali reikšti, kad žudynės vykusios Noreikos LAF
vadovaujamose apskrityse vyko be nacių žinios ar naciai paprasčiausiai nevedė dviejų apskričių
žudynių ataskaitos?
Šios tyrimo metu nustatytos aplinkybės sudaro stiprų pagrindą teigti, kad Telšių apskrityje 1941 m.
buvo vykdoma stambaus mąsto propaganda prieš žydų tautybės asmenis, žydų naikinimas buvo
pateisinamas ir kurstomas viešuose LAF vadovybės pasisakymuose ir jos leidžiamoje spaudoje,
argumentuojant, kad lietuvių tauta turi vienytis ir apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento. To
pasekoje galima teigti, kad Telšių LAF ir jos vadas Jonas Noreika yra tiesiogiai atsakingi
mažiausiai už 1800 Plungės (1941 m. liepos 12-13) ir 800 Telšių (1941 m. liepos 20-21) žydų
nužudymą ir jų turto išgrobstymą.
Jono Noreikos vadovavimo Šiaulių apskrities administracijai laikotarpis yra labiau dokumentuotas.
Susirašinėjimai, pažymėjimai ir įsakymai patvirtina, kad Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie
žagarės geto sukūrimo ir turėjo realią valdžią spręsti žydų likimus. Dokumentai patvirtina, kad
Noreika aktyviai dalyvavo priverčiamojo darbo stovyklų steigime, administravime ir užmokesčio už
belaisvius surinkime. Taip pat patvirtina, kad Noreika aktyviai sprendė žydų turto nusavinimo ir
paskirstymo klausimus Šiaulių apskrityje. Pinigus už realizuotą turtą surinkinėjo į Šiaulių apskrities
administracijos sąskaitą. Šiuos teiginius geriausiai nusako pridedama įvykių chronologija, paremta
archyvuose rastais dokumentais, LNP sekretoriaus Z Blyno dienoraščiu ir kitais istoriniais šaltiniais.
Pateikiami archyviniai dokumentai (LCVA FR 1099 a-1-b2) liudija, kad J.Noreika eidamas
apskrities viršininko pareigas tvarkė žydų išnaudojimo priverstiniams darbams klausimus,
organizavo jų apsaugą, rūpino ginklus ir leidimus sargybiniams, organizavo žydų paėmimą-
grąžinimą į getą. Yra nustatytas dokumentuotas atvejis dėl geležinkelio tiesimo, patvirtinantis, kad
Jonui Noreikai buvo teikiami privatūs užsakymai dėl žydų darbininkų parūpinimo.
Getai buvo SS žinioje, tačiau juos valdė Lietuviška administracija, SS valdė koncentracijos lagerius.
Prie Šiaulių savivaldybės buvo paskirtas įgaliotinis žydų reikalams, o savivaldybė už žydų darbą
gaudavo užmokestį iš užsakovų, ūkininkų ir įmonių.
Yra J.Noreikos 1941-11-05 raštas Šiaulių savivaldybei, iš kurio galima suprasti, kad savivaldybė
pasigedo pinigų už Jono Noreikos organizuotą žydų darbą prie geležinkelio, Jonas Noreika
savivaldybei siūlo kreiptis į vergų užsakovą - Geležinkelių valdybą (LCVA-fR-1099-a1-b2- l504).
Yra išlikęs 1942 m. rugpjūčio 24 d. Pažymėjimas pasirašytas Šiaulių apskrities viršininko ir
buhalterio, patvirtina, kad Lietuvių savisaugos dalių Šiaulių apygardos štabo kariai tikrai yra
gavę iš Šiaulių apskrities viršininko nuo 1941-09-20 iki 1941-11-01 atlyginimą sumoje 53
3350,03 Rb. (LCVA-fR-1099-a2-b2-l133) Palyginimui yra išlikę dokumentai liudijantys, kad
Apskrities viršininko J.Noreikos oficiali alga tuo metu buvo 1000 rublių per mėnesį,
policininkų 250-330 rublių.
Tai patvirtina, kad Šiaulių apskrities administracija (Jonas Noreika) mokėjo atlyginimą už laikotarpį
kai Šiaulių apskrityje buvo vykdomos žydų masinio naikinimo operacijos (Žagarės gete 1941-10-
02). Istorikų teigimu Šiaulių apygardoje veikęs 14-bataljonas buvo sudarytas iš LAF Telšiai karių
kuopų. Jonas Noreika buvo LAF Telšiai vadas. Lietuvos kariuomenės kaip tokios nebuvo.
--- PDF page 7 ---
7
Istorinio tyrimo ir jame nustatytų faktų autentiškumą patvirtina Silivia Foti - Jono Noreikos
anūkė. Pridedame dokumente (Priedas Nr 21-29) ji nurodo, kad Jono Noreikos kaip Lietuvos
Aktyvistų Fronto vado ir Holokausto vykdytojo vaidmens nuslėpimas yra vienas iš didžiausių
praeito amžiaus sąmokslų Lietuvoje.
IV. NETEISĖTAS ATSISAKYMAS PAKEISTI IŠVADĄ
Vertinant susiklosčiusias aplinkybes, matyti, kad centras vengia dialogo su Lietuvos piliečiais,
manomai, siekdamas apginti Joną Noreiką ir iš esmės ydingą genocido nusikaltimo dalyvių teisinių
santykių aiškinimą.
Pažymėtina, kad A.Pakalniškis (1941 m. vasarą dirbęs Plungės komendatūros sektretoriumi) savo
memuarų knygoje nurodė, kad tuo metu kai vyko siaubingi dalykai komendatūroje buvo keli
vokiečiai, o Jonas Noreika tame pačiame pastate - LAF štabo durys greta. Centras nurodo, kad
Jonas Noreika negalėjo dirbti komendatūroje iš ko seką, kad negalėjo įsakyti šaudyti Plungės žydus
(Pakalniškis teigia, kad Noreika įsakė žodžiu ir jau vėliau, šaukdamas įsakymą pakartojo jaunam
vokiečiui, paklaususiam ką daryti su 2 savaites sinagogoje laikomais Plungės žydais). Centras iš
esmės atsisako vadovautis A.Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes
juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos
versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima. TAI YRA
NEMOTYVUOTAS, VIENINTELIO TIKRO LIUDININKO VERSIJOS ATMETIMAS.
Pažymėtina, kad centras, žydų naikinimą Telšiuose, Plungėje, Žagarėje vertina kaip nacių darbą.
Tokia pozicija grindžiama argumentu, kad Lietuvos savisaugos bataljonai ir komendatūros buvo
griežtai pavaldžios nacių SD ir SS. Centras visiškai nevertina LAF įtakos, jos narių ir asmeninio jos
vado Žemaitijai vaidmens sprendžiant žydų likimą. Centras nevertina ir išvadose nepasisako dėl
dokumentų liudijančių LAF savarankiškumą ir savivaldą Žemaitijoje 1941 m. vasarą - rudenį.
Pasisakydamas, kad Noreika negalėjo įsakyti sušaudyti Plungės miesto žydus, centras visiškai
ignoruoja tą aplinkybę, kad Noreika vadovavo jo paties organizuotai ginkluotų asmenų grupuotei,
taip pat ignoruoja jo asmenines ir antisemitines LAF pažiūras.
Pažymėtina, kad centras atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl istorinės išvados pakeitimo, savo 2018
m. atsakyme (skundžiamame rašte) neaptaria nė vieno iš pateiktų svarbių istorinių dokumentų.
Centras selektyviai pasirinko atsakymo temas, išvengdamas pagrindinės temos - Jono Noreikos ir
LAF vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse.
Pareikšėjui 2018 m. pateikus istorinius dokumentus ir užklausą dėl išvados pakeitimo, centras savo
tinklapyje paviešino skundžiamą atsakymą (pačios užklausos ir dokumentų nepridėjo) ir 2018-07-23
paskelbė tokio pabūdžio pranešimą1:
“Skelbiame LGGRT centro atsakymus į Lietuvos piliečio G. A. Gochino „69 puslapių tyrimą” apie
J. Noreiką. Atkreipiame dėmesį, kad LGGRT centras jau kelinti metai atsakinėja į G.A. Gochino
kaltinimus, kurie tik stiprėja ir plečiasi
1 http://genocid.lt/centras/lt/2969/a/
--- PDF page 8 ---
8
G.A. G. Gochino “tyrime” apie J. Noreiką, nepateikiant svarių įrodymų, galimai pažeidžiant LR
Konstituciją ir LR Baudžiamąjį kodeksą, kaltinama daug asmenų: Juozas Brazaitis <...> Viktoras
Ašmenskas.
Ypač pabrėžtini G.A. Gochino kaltinimai Holokausto vykdymu 1946 m. sovietų sušaudytam Telšių
vyskupui Vincentui Borisevičiui ir kitiems Telšių vyskupijos kunigams
Bandydamas sumenkinti J. Noreiką ir kitus lietuvius, kalėjusius Štuthofo koncentracijos
stovykloje, G. A. Gochinas savo „tyrime“ aiškina, neva jie ten nevargo, jų veikla nebuvo tirta, neva
jie kalėjo tik „kaip lietuvių tautos įkaitai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio pranešimais yra siekiama suformuoti visuomenei klaidingą
nuomonę apie Joną Noreiką, o tuo pačiu ir sumenkinti pareiškėjo reputaciją. Užklausoje nėra
metami kaltinimai nei Brazaičiui, nei Ašmenskui, nei Telšių kunigams. Tyrime nėra menkinami
lietuviai kalėję Štuthofe. Nurodytu pranešimu, pateikiant tikrovės neatitinkamą informaciją ir
metant kaltinimus pareiškėjui yra bandoma apginti savo nepagrįstas, Joną Noreiką šlovinančias
išvadas.
Pažymėtina, kad pareiškėjui kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę, centras dar 2015 m. paviešino
pažymą apie Joną Noreiką, vėliau, kiek pakeistą įkėlė savo tinklapyje www.genocid.lt. Tuo metu,
Centro vadovė 2015 m. lapkričio 16 d., socialinio tinklapio “Facebook” Genocido tyrimo centro
paskyroje paskelbė žinutę:
“Lietuvos patriotų niekinimą organizuoja kaimynai iš Rytų. Jiems talkina ne tik kai kurie žydai, bet
ir pakankamai daug lietuvių: jų pavardės surašytos po prašymais atimti ordiną, nuimti lentą,
šmeižikiškais straipsniais spaudoje... Vieni tai daro sąmoningai, kiti – iš kvailumo.”
Aukščiau pateiktų pranešimų turinys, aplinkybė, kad bendravimas su centru tapo įmanomas tik su
pakartotiniu Seimo kontrolieriaus įsikišimu, Jono Noreikos išvadų turinys suponuoja, kad Centras
vengia geranoriškai keisti istorinę išvadą, joje įtraukiant naujai paaiškėjusius faktus apie Jono
Noreikos dalyvavimą Holokauste. Centras, turimomis priemonėmis aršiai gina šį asmenį, savo
išvadas grindžia subjektyvia nuomone, neparemta įrodymais. Jono Noreikos veiklos analizė yra
paremta atsietai nuo to fakto, kad jis buvo ginkluoto pasipriešinimo būrio vadas, kad LAF
Žemaitijoje turėjo didelę įtaką ir galią. Centras Jono Noreikos asmenybės paveikslą piešia
remdamasis jo LAF bendražygių liudijimais, prisiminimais iš Štuthofo kalėjimo, jo būrio narių
liudijimais SSSR saugumui. Tai nėra objektyvūs įrodymai. Centras tokiais sąmoningais veiksmai
kryptingai klaidina visuomenę ir valdžios žmones.
Norėtume pabrėžti, kad centras yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla nagrinėjamu atveju pažeidžia
žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje, o tiksliau Viešojo administravimo įstatyme
(3 str ) nustatytą:
Objektyvumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs
viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Genocido ir rezistencijos tyrimų centro pateikiamas istorinių aplinkybių interpretavimas ir
aiškinimas, yra neobjektyvus. Centro pateikiamas genocido nusikaltimo dalyvių elgesio vertinimas
yra neobjektyvus ir teisiškai ydingas.
--- PDF page 9 ---
9
Išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi
atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos
turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar
skundo turinį.
Centras išvadose nepasisako dėl įrodymų liudijančių kaltę, nutyli svarbias aplinkybes supusias
vieną ar kitą įvykį (pvz. nesivadovauja išleistu Lietuvos Nacionalistų Partijos sekretoriaus Zenono
Blyno dienoraščiu, detaliai aprašančiu 1941 m. Žemaitijos įvykius). Centras įvykius ir Jono
Noreikos veiklą vertina fragmentiškai, atmesdamas ir visiškai nepasisakydamas dėl susijusių
aplinkybių, asmeninių ryšių t.y. vertinime neatsispindi bendra aplinkybių visuma, nepasisakoma dėl
Jono Noreikos ryšių su kitais LAF nariais (pvz, kad Plungėje LAF biuras (verbuojantis žmones į
savisaugos dalinius) buvo tame pačiame pastate kaip ir P. Alimo vadovaujama komendatūra).
Nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams
draudžiama priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės
aktų nustatyta, tikslų.
Pažymėtina, kad vienas iš Genocido centro įstatyminių uždavinių (Įstatymo 4 str.) yra okupacinių
režimų 1939-1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido tyrimas,
istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas. Centras neteisėtai ir nepagrįstai gindamas Joną Noreiką
iš esmės nevykdo savo uždavinių, kadangi dėl asmeninių centro vadovės ar kitų asmenų interesų
veikia priešiškai įstatymo nustatytiems tikslams.
Genocido rezistencijos tyrimo centras atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi dėl Jono Noreikos
dalyvavimo vykdant genocidą, nepateikė argumentų objektyviai pagrindžiančių centro poziciją,
nepasisakė dėl archyvinių dokumentų liudijančių Noreikos dalyvavimo Holokauste Žemaitijoje.
Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti centro sprendimą ir įpareigoti atlikti pareiškėjo
užklausos vertinimą pagal teisės aktų reikalavimus ir pakeisti išvadą pasisakant dėl visų Jono
Noreikos gyvenimo kontraversijų.
Pažymime, kad įpareigojimas Genocido centrą atlikti objektyvų ir išsamų Jono Noreikos veiklos
tyrimą ir paviešinti nešališkas istorines išvadas yra svarbus viešojo intereso klausimas. Lietuvos
Respublikos piliečiai ir valdžios žmonės turi teisę žinoti tiesą apie istorinius įvykius ir asmenybę.
Šiuo metu įstaiga yra paviešinusi išvadą kuri idealizuoja ir gina Joną Noreiką. Taip pat paviešintas
nepagrįstas atsisakymas, kuris istorinių subtilybių nežinančiam žmogui gali atrodyti ir pagrįstas,
kadangi valstybės įstaiga tuo pačiu paskelbė ir atsišaukimą, šmeižiantį ir sumenkinantį pareiškėjo
organizuotą istorinį tyrimą ir pastangas atkurti istorinį teisingumą. Ir tai daro valstybės įstaiga
apgaudinėdama mokesčių mokėtojus už jų pačių pinigus. Tokia padėtis turi būti ištaisyta, vardan
teisingumo.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis ABTĮ 5, 6, 17, 23, 47 str. gerbiamo Teismo prašome:
1. Panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2018-07-18 raštą Nr.
14R-52 ir įpareigoti atlikti administracinę procedūrą pagal G.A.Gochin pateiktą 2018-06-15
užklausą ir jos prieduose esančius dokumentus, t.y. atlikti tyrimą pagal teisės aktų reikalavimus,
įvertinti užklausos argumentus ir archyvinius dokumentus, pakeisti istorinę išvadą dėl Jono
Noreikos veiklos antrojo pasaulinio karo metais, pakeistoje išvadoje aptariant visus archyvinius
--- PDF page 10 ---
10
dokumentus pateiktus užklausos prieduose, akcentuojant šiuos dokumentus ir su jais susijusias
aplinkybes:
1.1. LAF organizacijos savivaldą ir įtaką Žemaitijoje 1941 m. birželio - rugsėjo mėn.
1.2. 1941 Telšių komendatūros leidimai ginklams;
1.3. LAF Laikraščio “Žemaičių žemė” antisemitinę propagandą;
1.4. Sprendimą dėl Telšių kalėjimo prižiūrėtojų malonės prašymų atmetimo;
1.5. Jono Noreikos veiklą organizuojant priverčiamųjų darbų stovyklų steigimą ir priežiūrą;
1.6. 1941-08-09 Jono Noreikos raštą dėl Tryškių miestelio žydų iškraustymo;
1.7. 1941-08-26 Jono Noreikos raštą Joniškio dėl žydų tautybės techniko likimo;
1.8. 1941-09-23 Siaurųjų geležinkelių Gubernijos depo prašymą Jonui Noreikai dėl ginklų
parūpinimo 20-iai asmenų ir su tuo susijusį Jono Noreikos prašymą Šiaulių apygardos komisarui;
1.9. 1941-10-01 Noreikos raštą dėl 27 žydų grąžinimo į Šiaulių getą;
1.10. 1942-08-24 Pažymėjimą dėl Šiaulių apskrities viršininko įstaigos sumokėto atlyginimo
Šiaulių štabo savisaugos kariams už laikotarpį kai Žagarės gete buvo naikinami Šiaulių apskrities
žydai.
1.11 1941-08-22 ir 1941-09-10 J. Noreikos įsakymus dėl nusavinto žydų turto pardavimo ir lėšų
įmokėjimo į Šiaulių apskrities valdybos kasą bei 1941-11-05 įsakymą dėl tų pačių pinigų gautų iš
žydų turto pardavimo įmokėjimo į Gebiets kommissar sąskaitą Reich Credit Banke Šiauliuose,
nurodant priežastis įtakojusias lėšų gavėjo pasikeitimą.
1.12 Jono Noreikos paskyrimo Šiaulių apskrities viršininku aplbinkybes (pagal Zenono Blyno
dienoraštį).
2.
Pakeistą išvadą paviešinti internetinėje svetainėje www.genocid.lt
Visais teismo proceso klausimais, maloniai prašome kreiptis į advokatą Roką Rudzinską el. paštu
rokas@rlaw.lt ar telefonu 861488303. Korespondenciją skirta pareiškėjui prašome siųsti adresu:
advokato Roko Rudzinsko kontora, Mickevičiaus g. 14-2, Vilnius.
PRIDEDAMA:
1.
Žyminio mokesčio kvito nuorašas
2.
Atstovavimo sutarties nuorašas
3.
Genocido tyrimo centro atsakymas dėl Jono Noreikos pažymos
4.
Genocido tyrimo centro viešas pranešimas dėl Jono Noreikos
5.
2015 m. Išrašas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro “Facebook” paskyros
6.
Kolektyvinis kreipimasis į Vilniaus savivaldybę - 2015 06 13
7.
Genocido tyrimo centro atsakymas dėl generolo vėtros- 2015 07 02
8.
Genocido tyrimo centro pažyma apie Joną Noreiką 2015 spalis
--- PDF page 11 ---
11
9.
Genocido tyrimo centro atsakymas dėl Holokausto interpretavimo ir istorijos iskraipymo 2017
04 10
10.
Genocido tyrimo centro atsakymas dėl Holokausto interpretavimo 2018 02 26
11.
Seimo kontrolieriaus įpareigojimas - 2018 Birželis
12.
Jonas Noreika - Įvykių eiga - Telšiai ir Šiauliai 1941
13.
Karl Jäger egzekuciju ataskaita (1941) (antroji-aiškinamasis raportas)
14.
Šiaulių getas
15.
LCVA-f1075-a2-b6-l35-Noreikos Isakymas LAF Telsiai-1941 07 25
16.
Noreika 1941 08 22 įsakymas dėl žydų iškeldinimo į Žagarės getą
17.
LCVA-fR-1099-a.1- b.2- l137-Noreikos įsakymas dėl Tryškių žydų iškeldinimo
18.
LCVA-fR-1099-ap1-b1-l 239-Noreika įsakymas dėl žydų turto
19.
A.Rukšėno straipsnis apie Joną Noreiką
20.
Užklausa dėl Jono Noreikos išvados pakeitimo
21.
Užklausos priedai:
(1)
LCVA-fR-1099-a-1-b2- l520-byla Vidugiriui ir Chaleckui
(2)
LCVA-fR-1099-a.1- b.2- l137-Tryskiai
(3)
LCVA-fR-1099-a1-b2- l338-Slucka1
(4)
LCVA-fR-1099-a1-b2- l440-Slucka2
(5)
LCVA-fR-1099-a1-b2- l464-Noreikoskalejimas
(6)
LCVA-fR-1099-a1-b2- l465-Noreikoskalejimas2
(7)
LCVA-fR-1099-a1-b2- l466-Noreikoskalejimas3
(8)
LCVA-fR-1099-a1-b2- l468-Noreikoskalejimas4
(9)
LCVA-fR-1099-a1-b2- l468-Noreikoskalejimas5
(10) LCVA-fR-1099-a1-b2- l504-Slucka3
(11) LCVA-fR-1099-a1-b2-l-380-dantutechnikas
(12) LCVA-fR-1099-a1-b2-l294-į Šiaulių getą
(13) LCVA-fR-1099-a1-b2-l418-Juodeikino verslas
(14) LCVA-fR-1099-a2-b2-l133-Algos žydšaudžiams
(15) LCVA-fR-1099-ap1-b1-l 239-Noreikos 41 09 10 isakymas dėl likusio žydų turto
panaudojimo
(16) ŽemaiciuŽeme1941Nr.5 ištraukos
(17) Jonui Noreikai būdingos Mintys
(18) Jono Noreikos LAF Telšiai tinklas
(19) LCVA-f1075-a2-b5-l54A-ZyduPadetiesNuostatai
(20) LCVA-f1075-a2-b6-l35-NoreikosIsakymas LAF Telsiai-1941 07 25
(21) LCVA-f1075-a2-b19-l3R-Teisė Nešioti Ginkla
(22) LCVA-fR1099-a1-b32-l183-Karo Belaisviai
(23) LCVA-fR1099-a1-b32-l185-Karo Belaisviai Juodrastis
(24) LCVA-fR1099-a1-b38-l22-Parama Studentams
(25) LCVA-fR1441-a2-b10-Vladas Bauža - Mirties Bausmė
(26) Ištrauka iš Mato Krygerio knygos - Apie Noreika
(27) Vaižganto ir Sinagogos gatvės Plungėje
(28) Žemaiciu Žeme 1941 Nr.5
(29) Jono Noreikos anūkės Silvia Foti patvirtinimas.
--- PDF page 12 ---
12
Pagarbiai
Advokatas Rokas Rudzinskas
Migration Department citizenship denial — 18 June 2007, English translation
English translation. Source PDF. English translation cross-checked against the copy held in the Citizenship Denials folder. Birth date and passport identifiers omitted. Certification status not established. PDF pagination is not assigned to this text representation.
Read searchable text
The Republic of Lithuania, Ministry of the Interior, Migration Department, Division on Citizenship Matters Decision As to Republic of Lithuania Citizenship of Grant Arthur Gochin 2007 June 18, Nr. (15/3-11) 8P-675 Vilnius The Ministry of the Interior, Migration Department, Division on Citizenship Matters investigated Grant Arthur Gochin's request and documents for Republic of Lithuania citizenship. Grant Arthur Gochin was born [birth date omitted] in Port Elisabeth, the Republic of South Africa. The individual lives in the United States of America. [Passport identifiers omitted.] G. A. Gochin submitted documents to prove that his grandfather Samuilas (Samuelis) Gochin had Lithuanian citizenship up until 1940-06-15. On the basis of the Republic of Lithuania citizenship law Article 1, paragraph 1, Article 26, section 4, Article 28, section 7, Article 32, section, section 1, the Ministry of the Interior 2006-04-24 order Nr. IV-154 "On the amendment of the Republic of Lithuania Ministry of Interior January 23, 2003 order Nr. IV-29 "On authorization", the 2006-05-03 Ministry of Interior Migration Department Director's order Nr. 3K-47 "On authorization", and in view of the 2006-11-13 Republic of Lithuania Constitutional Court decision "On the accordance of the principles of the acts of law regulating Republic of Lithuania citizenship relations with the Republic of Lithuania constitution", the 2007-06-15 Ministry of the Interior, Migration Department, Division on Citizenship Matters senior specialist's conclusions "As to Republic of Lithuania Citizenship of Grant Arthur Gochin" Nr. (15/3-11) 3P-443 and the submitted documents, I decide: [Passport identifiers omitted.] 2. To inform G. A. Gochin of the decision made. This decision may be appealed through the procedure specified in the Republic of Lithuania's law on judging administrative cases. The Republic of Lithuania The Ministry of the Interior Migration Department Division of Citizenship Matters Head Daiva Vežikauskaitė, Senior specialist Stamped: The Republic of Lithuania The Ministry of the Interior Migration Department Genuine copy
Newly indexed procedural records and institutional replies
Presidential follow-up on Noreika’s state honour — 19 September 2018
Lithuanian · 2 PDF pages. Document metadata and download
Read searchable text
--- PDF page 1 --- Grant Arthur Gochin [Personal contact, identity or message identifier omitted.] Jungtinės Amerikos Valstijos Adresas korespondencijai: Advokatų kontora Rudzinskas ir partneriai Mickevičiaus 14-2 Vilnius Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei PAKLAUSIMAS Dėl valstybinio apdovanojimo bylos svarstymo Jūsų Ekselencija, Jums 2018 m. birželio 15 d. pateikiau istorinį tyrimą, paremtą autentiškais dokumentais, atskleidžiantį Jono Noreikos dalyvavimą Holokausto įvykiuose Lietuvoje. Atrasti dokumentai patvirtino, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras savo oficialiose pažymose nutylėjo aiškiai nusikalstamą šio asmens vaidmenį ir ilgą laiką klaidino Lietuvos žmones. Centras savo publikacijose aiškino , kad “visapusiškai išnagrinėjo J.Noreikos veiklą” ir “nėra žinių apie tai, kad J.Noreika buvo susijęs su žydų masinių žudynių organizavimu ar vykdymu”, tačiau dokumentai sudaro pagrindą, Jono Noreikos teisiniam vertinimui, kadangi jam kaip organizuotos grupės LAF Telšiai vadui ir Šiaulių apygardos viršininkui krenta atsakomybė pagal BK 99 straipsnį už organizavimą, kurstymą ir prisidėjimą prie žydų tautos genocido Telšių apskrityje 1941 m. birželio - liepos mėn. ir Šiaulių apskrityje 1941 m. rugpjūčio - 1943 m. vasario mėn., taip pat atsakomybė pagal BK 103 straipsnį už karo būtinumu nepateisinamą įsakymą dėl didelio mąsto žydų turto nusavinimo ir jo organizavimą, priverčiamojo darbo stovyklų steigimo organizavimą, karo belaisvių ir žydų tautybės asmenų išnaudojimą priverstiniams darbams. 1997 metų vasario 14-ą dieną tuometinio Lietuvos Prezidento dekretu Nr. 1205 Jonui Noreikai (generolui Vėtrai) po mirties buvo suteiktas Vyčio Kryžiaus I-jo laipsnio ordinas. Su prašymu panaikinti dekretą 2015-10-19 į Jus kreipėsi 17 lietuvių istorikų ir intelektualų: Sergejus Kanovičius, Darius Udrys, Vytautas Toleikis, Leonidas Donskis, Šarūnas Liekis, Artūras Imbrasas, Antanas A. Jonynas, Romas Sakadolskis Tomas Venclova, Donatas Puslys, Eglė Bendikaitė, Justinas Žilinskas, Artūras Žukauskas, Saulius Sužiedėlis, Violeta Kelertienė, Vytautas Gaidamavičius, Jurga Lago. Tą kartą prašymas nebuvo tenkintas. 1 --- PDF page 2 --- 2018 m. birželio 15 d. raštu pakartotinai prašiau peržiūrėti Jono Noreikos reputaciją, kadangi yra tvirtas pagrindas teigti, kad Jonas Noreika neatitinka ordino kavalieriui keliamų reikalavimų. Mano prašymas Jūsų kanceliarijos buvo perduotas svarstyti tam pačiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui. Nuo pateikto užklausimo praėjo 4 mėnesiai, šiuo noriu pasiteirauti dėl tyrimo eigos ir numatomos jo pabaigos datos. Pagarbiai, Grant Arthur Gochin Vilnius, 2018 m. rugsėjo 19 d. 2
Separate appeal on the Noreika finding — 24 March 2020
Lithuanian · 3 PDF pages. Document metadata and download
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Žygimantų g. 2, Vilnius
pateikiama per
Vilniaus apygardos administracinį teismą
Pareiškėjas:
Grant Arthur Gochin
[Personal contact, identity or message identifier omitted.]
[Personal contact, identity or message identifier omitted.]
Jungtinės Amerikos Valstijos
Pareiškėjo atstovas (adresas korespondencijai):
Advokatas Rokas Rudzinskas
A. Mickevičiaus g. 14-2, LT-08119 Vilnius
tel.: 8 614 88303, el. Paštas: rokas@rlaw.lt
Institucija kurios sprendimas skundžiamas:
BĮ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
[Personal contact, identity or message identifier omitted.]
Adresas: Didžioji g. 17/1, Vilnius
ATSKIRASIS SKUNDAS
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-03-17 nutarties
Administracinėje byloje Nr. eI2-2846-535/2020
2020-03-24, Vilnius
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau - Centras) pakeisti istorinę išvadą.
Pareiškėjas nurodė, kad istorinė išvada yra neobjektyvi, nemoksliška, analitiškai sukritikuota
autoritetingų istorikų, kad pažyma sukelia pareiškėjui neturtine žalą - neigiamus emocinius
išgyvenimus, kadangi asmenį savo parašu įkūrusį Žagarės getą 1941 m. ir administravusį iki
sunaikinimo, nepagrįstai tituluoja Šiaulių žydų gelbėtojų vadu ir organizatoriumi.
Teismas skundą priimti atsisakė. Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad:
Teismo vertinimu, skundžiamas raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo
pobūdžio dokumentas. Nors ir teismų praktikoje nustatyta, jog teismas sprendžia ar skundžiamas
aktas gali sukelti teisines pasekmes ar ne tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau priėmimo stadijoje
akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo
materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, jame
pateikta informacija apie tam tikro laikotarpio Jono Noreikos gyvenimo faktus.
Pareiškėjui skundžiamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui,
jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija
tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos
poveikio priemonės. Teismo vertinimu ši pažyma skirta plačiam visuomenės ratui, joje
nenurodytas konkretus asmuo ar įstaiga, kuriai ji parengta.
--- PDF page 2 ---
2
Pareiškėjas su teismo nutartimi nesutinka, mano, kad ji yra nepagrįsta, priimta skubotai,
neįvertinus bylos aplinkybių, todėl prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti skundą remiantis žemiau
išdėstytais argumentais.
Dėl istorinės pažymos teisinio statuso
Teismas konstatuodamas, kad skundžiamas dokumentas yra informacinio, o ne sprendžiamojo
pobūdžio, ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p. ir 23 str. 1 d. nuostatas taikė siaurinančiu aspektu. Teismas
neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro
įstatymą yra mokslinio - švietėjiško pobūdžio įstaiga, ji nerengia ir nepriima sprendžiamojo -
įpareigojančiojo pobūdžio aktų. Ji rengia oficialią mokslinę informaciją visuomenei apie Lietuvos
gyventojų genocidą ir rezistenciją. Šia informacija vadovaujasi visi Lietuvos gyventojai. Problema yra
tame, kad šios įstaigos informacija dėl Jono Noreikos ir kitų asmenų nėra moksliška, ji yra klaidinanti
ir žeidžianti. Taikant teismo logiką nė vienas žmogus neturi teisės skųsti nė vieno šios biudžetinės
įstaigos publikuoto dokumento, nes jie nėra individualūs aktai ir nėra įpareigojančio požymio.
Teismo nuomonė yra klaidinga. Skundžiamas dokumentas vadinamas pažyma. Taip vadinami
dokumentai konstatuojantys faktus, po tyrimo, oficialiu lygmeniu. Tai yra valstybės teikiama
informacija, kuriai keliami ženkliai aukštesni patikimumo ir objektyvumo reikalavimai (Viešojo
administravimo įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas) nei paprastai publikacijai pristatančiai
tarkime įstaigos veiklą ar rengiamą parodą. Pažymoje yra užfiksuotos istorinio tyrimo išvados,
istorinė informacija apie asmenį, faktai. Pažyma yra tvari informacija, tai nėra nuomonė ar
publikacija, tai aktas, nes juo yra teikiamos išvados apie istorinius įvykius.
Skundžiama pažyma žemina Holokausto aukų atminimą. Viešai skleidžiama netiesa, aukų
artimiesiems (ir pareiškėjui) sukelia skausmą, nusivylimą ir apmaudą, kad Holokausto talkininkai yra
pripažįstami didvyriais - valstybiniu lygiu, oficialiai. Tuo tarpu dokumentuotas bendradarbiavimas sus
naciais lieka neįvardintas ir yra neigiamas. Šios pažymos sukeliami neigiami emociniai išgyvenimai
yra teisinės pasekmės, kurios atsiranda kiekvienam 1941-43 m. Holokausto metu Šiaulių apskrityje
nužudyto Lietuvos gyventojo artimajam. Manome, kad visi nurodyti asmenys, o tuo pačiu ir
pareiškėjas, turi teisę į teisminę pažeistų interesų gynybą. Turi teisę prašyti teismo panaikinti
skundžiamą istorinę pažymą ir tokiu būdu pašalintų biudžetinės įstaigos aktu artimiesiems sukeliamą
emocinį skausmą tokiu būdu atlygintų sukurtą neturtinę žalą ir pašalintų jos grėsmę ateityje.
Dėl teisės pareikšti skundą
Teismo nuomone nei pareiškėjas, nei kuris kitas asmuo (Lietuvos pilietis) neturi teisės skųsti
LGGRTC rengiamų ir publikuojamų istorinių pažymų, nes jose yra pateikta tik oficiali informacija
visuomenei.
Pareiškėjo nuomone jis turi pagrindą reikalauti, kad LGGRTC panaikintų istorinę pažymą. LGGRTC
publikuota - istorinė pažyma daro žalą pareiškėjui. Išaukštindama Joną Noreiką kaip žydų
gelbėjimo tinklo vadą ir iniciatorių, biudžetinė įstaiga žemina žuvusių pareiškėjo artimųjų
atminimą.
Gochin‘ų šeimos gyvenimas Lietuvoje siekia 600 metų istoriją. Pareiškėjo senelis Shmuel (Samuel)
Gochin yra kilęs iš Papilės (Šiaulių apskritis) 1902 m1. Senelio brolis Mones Gochin su žmona Šeina,
1 LCVA F 412 In 13, B6 L863 Shmuel Gochin šeimos sudėtis
--- PDF page 3 ---
3
dukromis Leya, Rakhael, Tsile, Maše, Sara ir sūnumis Samuel, Abe, Yakov, Yosel, and Šmerel2
(Lietuvos Respublikos piliečiai3) antrojo pasaulinio karo metais liko gyventi Papilėje. Turimais
duomenimis jų likimas yra tragiškas, žuvo Šiaulių apskrityje vykdyto Holokausto metu (nužudyti
liepos 7 d., liepos 18 d., ir spalio 2 d. Žagarės gete)4. Žagarės getas įkurtas Jono Noreikos parašu, jo
vadovaujamoje Šiaulių apskrityje.
Pareiškėjo senelio šeima buvo išžudyta Jono Noreikos vadovaujamoje apskrityje, egzistuoja daugybė
dokumentų liudijančių Jono Noreikos kolaboravimasi su naciais 1941-1943 m., (žr. VAT
administracinės bylos Nr. eI-534-281/2019 istorinius dokumentus) tačiau atsakovas nuo 2015 m.
viešai neigia Jono Noreikos dalyvavimą Holokauste. Skundžiama antroji pažyma, išaukština šį asmenį
iki žydų gelbėtojo statuso. Tokia vieša informacija yra žeidžianti, neatitinka tikrovės ir Viešojo
administravimo įstatyme nustatytų objektyvumo reikalavimo.
Skundžiama pažyma sukelia tiesiogines neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, daro neturtinę žalą -
žemina nužudytų pareiškėjo artimųjų atminimą, sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus.
Pareiškėjas turi teisę teikti skundą, kad teismas išnagrinėjęs skundžiamo dokumento atitikimą teisės
aktų reikalavimams (taikomus istorinio profilio valstybinės įstaigos rengiamiems oficialiems
dokumentams) priimtų teisingą sprendimą ir panaikintų aktą sukeliantį neigiamas emocines pasekmes.
Pažymos publikavimas yra tęstinis veiksmas sukeliantis tęstines neigiamas pasekmes. Sutinkamai su
LVAT praktika neturtinė žala nebūtinai turi būti įvertinama ir atlyginama pinigais, kartais skundui ir
pareiškėjo interesui patenkinti pakanka, kad pažeidimas būtų konstatuotas oficialiu lygiu (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-
143/2012). Šioje byloje manome, kad vien pažeidimo konstatavimo nepakanka. Reikalavimas
panaikinti neigiamus emocinius išgyvenimus sukeliančią istorinę pažymą yra tinkamas neturtinės
žalos atlyginimo būdas, kuriuo bus išvengta panašios žalos padarymo ateityje. Toks teisių gynimo
būdas neužkerta kelio LGGRTC parengti naują pažymą atitinkančią įstatymo interesus ir tokių būdu
tinkamai vykdyti įstatymo pavestą misiją.
Atsižvelgiant į išdėstytą gerbiamos Teisėjų kolegijos prašome Panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2020-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-2846-535/2020 ir
išspręsti skundo priėmimo klausimą.
Visais teismo proceso klausimais, maloniai prašome kreiptis į advokatą Roką Rudzinską el. paštu
rokas@rlaw.lt ar telefonu 861488303. Korespondenciją skirta pareiškėjui prašome siųsti adresu: advokatų
kontora Rudzinskas ir partneriai, A. Mickevičiaus g. 14-2, Vilnius.
Pagarbiai,
Advokatas Rokas Rudzinskas
2 LCVA. F. 412. In. 13 B. 13 L. 242.
3 LCVA F. 412. In. 12 B. 67. L. 225
1922 m. sausio 2 d. išduotas vidaus pasas Nr. 623696 Mones Gochin ir 6 šeimos nariams
4 Šios aplinkybės yra konstatuotos Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2011-07-21 sprendimu Grant Gochin
Lietuvos pilietybės atkūrimo byloje Nr. A822-2124-2011
Vilnius Administrative Court preparation order — 17 October 2018
Lithuanian · 1 PDF pages. Document metadata and download
Read searchable text
--- PDF page 1 --- Administracinė byla Nr.eI-4215-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02757-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos:51.1; 55.2. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, susipažinusi su administracine byla pagal pareiškėjo Granto Arthuro Gochino (Grant Arthur Gochin) skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : Nėra kliūčių nagrinėti administracinę bylą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 64 straipsniu, 67 straipsnio 2, 4-5 dalimis ir 71 straipsniu, teisėja n u t a r i a : Baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą. Siūlyti teismo pirmininkui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Paskyrus teismo posėdį, išsiųsti proceso dalyviams teismo šaukimus. Teisėja Mefodija Povilaitienė
Supreme Administrative Court scheduling order — 27 April 2020
Lithuanian · 1 PDF pages. Document metadata and download
Read searchable text
--- PDF page 1 ---
LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PIRMININKAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, konstatuodamas, kad pareiškėjo Grant Arthur
Gochin atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties
administracinėje byloje pagal pareiškėjo Grant Arthur Gochin skundą atsakovui Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl pažymos pakeitimo galima nagrinėti teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, 43 straipsnio 4 dalimi, 67 straipsnio 4 dalimi, 137
straipsniu, 141 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu,
n u t a r i a:
1. Sudaryti šią teisėjų kolegiją minėtam atskirajam skundui nagrinėti:
1) Arūnas Sutkevičius - kolegijos pirmininkas.
2) Ramūnas Gadliauskas - pranešėjas.
3) Laimutis Alechnavičius.
2. Atskirąjį skundą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. gegužės 6 d. 1000 val.
Teismo pirmininkas
Gintaras Kryževičius
IHRA reply on external petitions — 20 August 2026
English · 1 PDF pages. Document metadata and download
Read searchable text
--- PDF page 1 --- PRIEDAS V IHRA generalinės sekretorės Michaela Küchler 2026 m. rugpjūčio 20 d. el. laiškas Nuo: IHRA Info <info@holocaustremembrance.com> / Michaela Küchler [Personal contact, identity or message identifier omitted.] Tema: AW: Formal Petition to IHRA — Republic of Lithuania — Request for acknowledgment and procedural clarification [Personal contact, identity or message identifier omitted.] Data: 2026-08-20 Dear Mr Gochin, Thank you for your interest in the IHRA. We can confirm receipt of your request. There is no process for external submission of petitions. The independence of our working groups and committees is very important to the way we work. The individual chairs are responsible for setting their agendas, in line with our organizational priorities. As the IHRA is a membership-based organization, and our meetings are closed to the public, it is not possible for us to share in-depth procedural details externally. We appreciate your interest in our work. Kind regards Michaela Küchler Pastaba: Ši yra procesinei bylai parengta el. laiško teksto kopija. Originalus elektroninis laiškas ir jo techniniai antraščių duomenys saugomi pareiškėjo Gmail paskyroje pagal pirmiau nurodytą žinutės ID.
PEMC reply on nomination and voting — 4 September 2026
English · 2 PDF pages. Document metadata and download
Read searchable text
--- PDF page 1 --- [Personal contact, identity or message identifier omitted.] Re: PEMC Nomination For Dr. Bubnys of LGGRTC 1 message Wojciech Bednarski <wojciech.bednarski@pemc.eu> Fri, Sep 4, 2026 at 7:04 AM [Personal contact, identity or message identifier omitted.] Cc: Marek Mutor <president@pemc.eu> Dear Mr Gochin, Thank you for your interest in the Platform of European Memory and Conscience Prize and, more broadly, in the Platform's work. Given the concerns you have raised, I would like to clarify how the Prize is awarded, as I believe this will help put the current process into its proper context. For many years, the Prize has recognised a person or persons who are actively fighting totalitarianism today and standing up for democracy, fundamental human rights and freedoms, and the rule of law. We have had the privilege of presenting it, among others, to Sviatlana Tsikhanouskaya and Ilma Numerov. Importantly, the candidates are not selected or “nominated” by PEMC itself. Candidates are proposed by our member organisations, with each organisation formally submitting its candidate and biographical information. We do not limit our member organisations in any way regarding the candidates they propose. Here, I can confirm that Arunas Bubnys was nominated by LGGRTC. PEMC then facilitates the voting process. Every member organisation has one vote, and the Prize can only be awarded when a candidate obtains an absolute majority (50% + 1) of the votes cast. The decision therefore requires broad support across our membership. Currently, 80 institutions and organisations from 24 countries are entitled to vote The voting process is also deliberately designed to allow members to make an informed and independent decision. Voting takes place over more than three weeks, giving each organisation time to examine the candidates and the available information before casting its vote. The ballot is secret, as is customary in such processes, and we do not disclose how individual members voted. This protects the independence of our members and allows them to exercise their judgement without external pressure. I would also stress that the information concerning the candidates and their public activities is not hidden from our members. Much of the material you refer to is publicly available online, and we encourage our members to undertake their own assessment before voting. We are fortunate to have among our membership highly respected institutions and organisations with considerable expertise in historical research, human rights and the study of totalitarianism. In this process, PEMC is therefore not acting as a judge determining the merits of an individual candidate. Our role is to organise and facilitate a democratic decision-making process, while the actual decision belongs to our members collectively. Finally, I would note that Arūnas Bubnys is one of four candidates in the current process. The first round of voting will conclude on 10 September, after which the votes will be counted and the outcome established according to the procedure described above. We take questions concerning historical truth, accountability and the defence of human rights very seriously, and I appreciate the opportunity to clarify the process. I hope this explanation also makes clear that the Prize is not the result of a unilateral decision by PEMC, but of a democratic decision entrusted to our member organisations. Best, Wojtek Sincerely, Wojciech Bednarski Managing Director Gmail - Re: PEMC Nomination For Dr. Bubnys of LGGRTC https://mail.google.com/mail/u/0/?ik=86f625b35c&view=pt&search=a... 1 of 2 9/4/2026, 8:28 AM --- PDF page 2 --- Platform of European Memory and Conscience Branické nám. 777/2 147 00 Prague 4 – Braník Czech Republic tel.: +48 889 761 737 www.memoryandconscience.eu [Personal contact, identity or message identifier omitted.] Dr. Bubnys, in order not to embarrass the members of PEMC, I do think you should bring this to their attention before any prizes are granted. https://blogs.timesofisrael.com/did-pemc-check-the-history/ Best wishes, Grant Gochin 818-625-6513 [Personal contact, identity or message identifier omitted.] Gmail - Re: PEMC Nomination For Dr. Bubnys of LGGRTC https://mail.google.com/mail/u/0/?ik=86f625b35c&view=pt&search=a... 2 of 2 9/4/2026, 8:28 AM
Expanded preservation download
Download the expanded public archive preservation pack (ZIP, approximately 130 MB; 3 October 2026). Selected set: 66 public PDFs, 26 searchable text representations and 28 public research-page content snapshots. This is a selected archive backup, rather than a complete WordPress installation backup. The included source index records PDF source URLs, page counts, file sizes and SHA-256 checksums.